Allano

Šyptelėjęs, Allanas padėjo galvą ant pagalvęs ir greitai užmigo, sapnuodamas kažkas tokio kaip ir Amė. ...ok ok, sapnavo visiškai ką priešingai - sapne Ashlė kartojo ir kartojo "tetetetetete" tiek kartų, kad Amė galiausiai supyko. O.o

Prabudęs nuo įprasto rytinio Ashlės verkimo, kurį, kiek man yra žinoma vaikų psichologija, dažniausiai sukeldavo jos vienos buvimas, tingiai išsivartė iš lovos ir krapštydamasis akis, vos vilkdamas kojas laiptais, nuėjo pas dukrą. Mieguistu balsu su ja pasisveikinęs, paėmė akimirksniu aprimusią mergytę į rankas ir iš lėto grįžo į miegamąjį.
- Labas rytas, - sukikeno, šalia Amės į lova paguldydamas Ashlę.

- Kaip miegojom? Ką sapnavom? - tyliai krizendamas pasiteiravo ir prisėdo ant lovos krašto.

- Būčiau išsimiegojęs puikiai, jeigu naktį tu nebūtum spardžiusis ir kilnojusi rankų, lyg kažką vytumeisi, - prisimerkęs tarstelėjo. - Sapnavau Ashlę...... - plačiai išsišiepė, nukreipdama žvilgsnį į mergytę.

- Tiesą sakant... ji labai daug kartų kartojo kaip stipriai myli savo mamą ir tėtį, - sumirksėjo sumeluodamas, nes... dar vieno katino šiuose namuose tikrai nenorėjo. Tikrai tikrai.

- Žinau, kad miela, - sukikeno, pakildamas nuo lovos. Pasiekęs spintą ir iš jos išsitraukęs savo chalatą, jį užsidėjo ir pasirąžė, nepasivarginęs susirišti dirželio ties liemeniu.
- Pusryčiams turit kokių nors pageidavimų? - kilstelėjo antakį.

- Uh duuuh, juk neleisiu savo moterims badauti, - kiek susiraukė. - Juk žinai, kad labiausiai mėgstu tavo makaronus ir kažkokį savo motinos gaminamą firminį patiekalą kurio neprisimenu, bet abiejų gaminti nemoku, todėl šį ryt pasilepinsi omletu, - išsišiepęs beveik taip pat, sukikeno ir nužygiavo į virtuvę.

Oi ne, to tikrai nebus. Amės vieta šiaip virtuvėj, bet leiskim moters vaidmenyje šį kartą pasijusti Allanui. Nužygiavęs į virtuvę, visų pirma ką padarė, tai užkaitė vandenį. Iš šaldytuvo išsitraukęs kiaušinius, išsiėmė dubenį ir *ILGAS ILGAS PROCESAS KURĮ AŠ ŽIAURIAI TINGIU APRAŠYT* Žodžiu, galiausiai porą lėkščių su kiaušiniene ir porą puodelių karštos kavos pastatė ant virtuvinio stalo, nepamiršdamas ir ypatingo Ashlės patiekalo - sutrintų šviežių vaisių košytės.

- Tikiuosi, kad ir bus skanu, - sukikeno, įsitaisydamas prie stalo. - Gero apetito, - plačiai nusišypsojo ir pasiėmęs valgymo įrankius, pradėjo dorot savo pusryčius.

Keleto minučių bėgyje suvalgęs savo kiaušinienę, kuri nebuvo pridegus, nebuvo neiškepta, kuriai netrūko prieskonių, nebuvo prieskonių per daug, ir kuri buvo tikrai skani O.o, Allanas atsigėrė savo kavos. Padėkojęs sau už pusryčius, sukrizeno ir pakilo iš savo vietos, paimdamas savo lėkštę ir padėdamas ją į kriauklę. Kaip tyčia, pastebėjo į virtuvės langą lekiančią pelėdą, su aiškiai matomu laiškeliu ant jos kojos. Pravėręs langą ir įleidęs vidun tą padarą, nurišo laiškelį ir pakišęs pelėdai iš kažkur gauto ėdesio, prisėdo atgal prie stalo, ant savo kėdės.
- Ūūū, Vi rašo, - džiaugsmingai pareiškė, išlankstydamas laišką.

Net neakreipęs dėmesio į Amės tariamus žodžius ar atliekamus veiksmus, Allanas skaitė laišką, vietomis nejučiom pradėdamas skaityti garsiai ir reikšti savo nepasitenkinimą..
- Ją traukia mafija, pff, - sumurmėjo prunkšteldamas. Baigęs skaityti, vėl sulankstė laiškelį ir pakėlė žvilgsnį į savo kėdutėj sėdinčią Ashlę. - Mieloji, tavo sesė tau pripirko daugybę suvenyrų, - sukrizeno. - Neįtikėtina, per kelias dienas ji aplankė tiek daug miestų, - kiek susiraukė, adresuodamas žodžius žmonai.

Ashlei nusijuokus, Allanas ir pats sukrizeno.
- Ji bent susirado draugų, - gūžtelėjo pečiais, bandydamas įžvelgti gerąją tos jos kelionės pusę.

Išgirdęs pirmuosius Amės žodžius, iš lėto pasisuko į moterį, kartu į ją nukreipdamas žvilgsnį.
- Tu jos nemėgsti, ji nemėgsta tavęs, ir taip, mane tai žiauriai užknisa, bet galėtum elgtis kaip suaugusi, o ne kaip penkiolikos metų mergaitė, - pavartė akis. - Neee, - skubiai papurtė galvą, pakildamas iš savo vietos. - mama eina parsigabent savo daiktus

- Antipatijai įveikti yra skirti tam tikrų specialybių žmonės, - taip tarp kitko prasitarė, sumirksėdamas akimis, omenyje juk aiškiai turėdamas šeimos patarėjus ir psichiatrus ar kažką tokio, kurie su mielu noru išspręstų problemas tarp Amės ir Vi.
- Kada tavo mama tai suprato, - sukrizeno, į rankas paimdamas mergytę. Linktelėjęs, žvilgsniu nusekė Amę, o tada nukreipė akis į Ashlę.
- Ok, mieloji, pažiūrėsim teliką ir pasimokinsim vaikščiot, - išsišiepė, su dukrele ant rankų žingsniuodamas į miegamąjį.