Allano

Per visą tą laiką kol Amės nebuvo, Allanas su Ashle pažiūrėjo teliką, padiskutavo apie Violet (nors tiksliau tai, tai buvo tik vyro monologas), tada pasimokė vaikščioti, o paskui mokėsi tarti žodžius. Ir Amė grįžo būtent tada, kai Ashlė suvebleno kažką panašaus į "mama". Plačiai išsišiepęs, pakėlė akis į tarpdurį ir būtent ten pastebėjęs moterį, išsišiepė dar labiau, jeigu tai tik buvo įmanoma.

Amei apsidžiaugus, Allanas sukrizeno. Savo delnuose laikydamas mažutes Ashlės rankutes, nukreipė į ją viltingą žvilgsnį.
- C'mon, mažut, dar kartelį, - išsišiepęs paragino.

- Nieko tokio, mieloji, tau pavyks kitą kartą, - patikino paglostydamas mergytę ir nusišypsojęs, pakėlė akis į Amę. - Pradėk nuo blogos, - tvirtai linktelėjo, bet Amei net nespėjus išsižiot, susiraukęs papurtė galvą. - Ne, nuo geros. Wait, ne. Pradėk nuo blogos, - prisimerkė.

- Man tai jau nepatinka, - susiraukęs sumurmėjo po Amės žodžių. - Žinai, vis dėl to pradėk nuo gerosios, - prisimerkė.

Išgirdęs Amės gerąją žinią, nustebęs iškėlė antakius.
- Ką?.. Tai ammmmm nuostabu, bet... KĄĄĄ? - išpūtė akutes, žiūrėdamas į žmoną kaip į kokią beprotę. Išgirdęs sekančią žinią, tik nežymiai susiraukė.
- Aš svarstau, apie atrašymą Violetai, - užsiminė. Jeigu jau Amė kalbės apie Deppą, kuris Allui visai nepatinka, tai Allas kalbės apie Vi, kuri visai nepatinka Amei.

- Taip paprastai nieko nebūna, Ami, kodėl manai, kad jis nesielgs taip kaip... Voldemortas?.. - sumurmėjo. - Mhm, ji yra minėjus, kad moka grot pianinu ir norėtų jį turėti... - dar tyliai pridūrė.

- Ne Voldemortas, bet... - kiek susiraukė. - Jis jį nužudė, nemanai, kad tai šį tą apie jį sako? - sumirksėjo. - Anyway, mieloji, gali jo nebijot ir viską, bet privalai būt atsargi, - prikando lūpą, visai ignoravęs jos pareiškimą dėl naminio gyvūnėlio.

- AHA, - perd4tai pakeltu balsu sulinksejo. - Buvai tokia pat atsargi tada, kai ranka persidurei sakute, tada kai nukritai nuo kedes, tada kai nusprendei atiduoti mokykla, tada kai koveisi ministerijoj, tu visada labai atsargi, - placiai nusisypsojo. - Taip nenori. Tetis nenori katino. Nepirkciau jo net jei to kvailo padaro noretu Ashle, Vi ar busimas vaikelis, supranti? Violet nera isskirtine, - nebetekes kantrybes istare.

Ashlei uzsikukciojus, Allanas susirauke.
- Nerekiu, - burbtelejo. Nusprendes daugiau nieko nesakyt, iki kol liks dviese su Ame, pavarte akis ir pakiles nuo lovos, paliko miegamaji, nueidamas i svetaine. Is kazkur pasiemes kazkoki laikrasti, visas toks susinervaves prisedo ant sofos ir atsiverte ta leidini.

Piktybiškai? Niekas taip nesakė... Nuleidęs laikraštį tiek, kad atsidengtų jo akys, Allanas žvilgsniu nusekė praeinančią Amę koridoriumi ir po maždaug dešimties minučių supratęs, kad moteris nusprendė pokalbį atidėti vėl pasijusdama vaiku ir žaisdama arbatėlės vakarėlį su dešimties mėnesių mergyte, pavartė akis ir toliau skaitė laikraštį.

OH C'MON, don't keep the man waiting. |( Po gerų dvidešimties minučių užvertęs laikraštį, ir tiesiog spinduliuojantis spaudos suteiktu tokiu apsišvietimu, kad dabar drąsiai galėjo apšviest ir paprotint kitus, Allanas pakilo nuo sofos ir pasirąžė. Nusprendęs patikrint ką po galais Amė ten taip ilgai veikia, būtent tai netrukus ir padarė - užlipo viršun į Ashlės kambarį. Tyliai pravėręs duris, vidun įkišo nosį ir apsidairė.
- Heeey, mieloji, priimsi? - išsišiepė, žodžius adresuodamas Ashlei.

Ashlei suplojus, Allanas sukrizeno ir įžengė vidun. Kažkokiu būdu susiraitęs ant nedidelės kėdutės (pabandykit įsivaizduot 1.93m aukščio vyrą sėdintį ant miniatiūrinės kėdės), vietoj pono meškiaus, į rankas paėmė puodelį "arbatos". Oi, juk jeigu Ashlė nusiplikytų, apkaltinta būtų Amė.
- Jūs taip linksminatės kiekvieną kartą? - sukikeno.