Hansson' rezidencija

Kaip ir buvo liepta, Mo oru atsirado prie rezidencijos. Iš padrikos ir skubotos vaikino rašysenos jo laiškelyje nusprendusi, kad reikalas tikrai rimtas ir neatidėliotinas, greitais žingsniais perėjo visą didelę teritoriją iki kol pasiekė duris. Pro jas praėjusi, perėjo holą ir užlipo laiptais į viršų. Nedvejojusi pasuko link miegamojo. Manė, kad ten bus galima rasti Reesą.
- Dėl dievo, negaliu amžinai blaškytis tarp dviejų vietų, rėžk kas yra...
Lenkdama durų rankeną sumurmėjo, bet kai įėjo vidun,Mo buvo priversta užsičiaupti iš nuostabos ir iš lėto apsižvalgyti, nes kvapą užėmė savotiškai renovuota patalpa. Vėžlio žingsniu judėdama toliau į kambarį, tik dabar pasisuko į beveik nuogą Reesą.
- Ką tai reiškia?
Sukikeno, už ausies užkišdama plaukų sruogą.

- Siurprizas?
Kilstelėjo antakį, pastebėjęs gan keistą Monicos reakciją.

- Na... netikėta.
Sumirksėjo Mo. Priėjusi arčiau, prisėdo ant lovos krašto ir pasisuko į vaikiną.
- Viską padarei dėl manęs?
Prikando lūpą.

Reesas prisislinko arčiau merginos rpei krašto ir įteikė rožę iš savo... dantų? Švelniai sukikenęs, apsikabino ją viena ranka.
- Tik dėl tavęs, mano meile.
Prisitraukė ją arčiau.

- Awww!
Išsišiepė Mo gavusi rožę iš Reeso dantų.
- Nereikėjo.
Sukikeno, susikraudama rankutes jam ant kaklo.

- Reikėjo.
Nutaisęs tokią rimtą miną pasakė vaikinas.
- Juk visas pasaulis sukasi vien apie tave.
Sukrizeno.

- Priimsiu kaip komplimentą?..
Kiek prisimerkė Mo ir sukikeno.

- Tai žinoma! Kaip gi daugiau tai galima priimti?
Kilstelėjo antakį ir sukikeno.

- Visuose žodžiuose yra gili prasmė.
Sukrizeno Mo.
- Aww, dėl manęs net nusirengei.
Išsišiepė, akimis perbėgdama vaikino kūnu.

- O kokia tavo mano yra "gili prasmė" šioje frazėje?
Reesas švelniai pirštu perbraukė merginos ranka.
- Lyg ir.
Sukrizeno, pats žvelgdamas į pusnuogį kūną.

- Tokia, kad viskas sukasi tik apie mane vieną, kas gali būti labai blogai, nes ši frazė mane paverčia egoiste.
Prisimerkė Mo.
- Ar norėtum, kad iki tiek nusirengčiau ir aš?
Kažkaip nepadoriai sukrizeno.

- Man patinka egoistės.
Sukikeno.
- Tu dar klausi?
Nešvankiai sumurkė.

- Bet ar žinojai, kad egoistės absoliučiai su niekuo nesidalina tuo, ką turi? Ir už tai kovoja nagais ir dantim?
Išsišiepusi pakilnojo antakius. Kikendama Mo paleido vaikino kaklą ir pakilo nuo lovos. Pirštų galais suėmusi bliuskutės apačią, demonstratyviai ir iš lėto ją nusitraukė nuo kūno ir numetė kiek toliau.
- Žinai, nemanau, kad viena pajėgsiu susitvarkyti su šita diržo sagtimi.
Prikando lūpą, pakeldama akis į Reesą.

- Aš dėl tavęs galėčiau kovoti kad ir ginklu.
Kilstelėjo antakį, tikėdamasis, kad Monica supras užslėptą mintį. Išgridęs kitus merginos žodžius, vaikinas pakreipė snukutį ir, tarsi apgailestaudamas, suglaudė antakius.
- Padėt, mieloji?
Sukrizeno ir prikišo rankas prie prie merginos diržo sagties.

- Būtų nuostabu.
Palinksėjo Mo. Reesui labai greitai sustvarkius su sagtim, mergina atsegė pačias kelnes ir iš jų išsivadavo, pasilikdama tik su apatiniu trikotažu.

Reesas sušvilpavo, Monicai likus vien tik su trikotažiniai apatiniais.
- Aww, tu nuostabi.
Vaikinas pasigrožėjo vaizdu.

Sukikenusi dėl tokios Reeso reakcijos, Mo dar iš lėto apsisuko apie savo ašį, demonstruodama savo tobulą (tobulų nėra, Mo - išimtis) tobulą kūną.
- Tu irgi ne ką prastesnis...
Pasmirkino ir užsiropštė ant lovos.

Susižavėjęs Monicos nuostabiomis kūno linijomis, Reesas jau žadėjo burtų lazdele išsiburti sau kukurūzų spragėsių.
- Meluoji.
Atsakė tuo pačiu ir rankomis pasigavęs Monicą už liemens, prisitraukė ją arčiau.

[[Awww, Reesas norėjo šou? (chuckle) XD]]
- Lygiai taip pat, kaip ir tu man.
Sukikeno Mo. Absoliutiškai nesipriešinusi pritraukimui, mergina net prisiglaudė arčiau.

[[Monicą galėjo iš vis pašokti burleską. xDD]]
- Ach, begėde tu, kaip tau negėda meluot?
Sukikeno ir aistringai, pavertęs ją ant lovos, įsisiurbė į lūpas.

[[Turėsiu tai omeny xD]]
- Ruošiesi mane nubaust už melavimą?
Žaviai prikando lūpą. Parversta ant lovos sukrizeno ir atsakė į bučinį, apkabindama Reesą.

- Kaip gi kitaip? Už nusikaltimus reikia bausti.
Sukrizeno. Burtų lazdele išsibūrė antrankius ir prirakino Monicos rankas prie lovos grotelių (nežinojau kaip kitaip pavadinti xDD).

Susilaikiusi nuo kikenimo, bandydama įsigilinti į besivystantį žaidimą, Mo nutaisė nepatenkintą veidelį ir antrankiuose pabandė pajudinti riešus.
- Ir kiek laiko galios bausmė?
Sumirksėjo Mo.

Reesas sukrizeno.
- Nesimuistyk, visvien nepavyks ištrūkti.
Dar kartą sukrizenęs vaikinas prisiartino arčiau Monicos veido.
- Niekas nepateikė kaltinimų, tad blogiausiu atveju pabūsite prirakinti vieną naktį.
Pakilnojo antakius ir lūpomis pasuko link merginos kaklo.

Mo įsmeigė žvilgsnį į Reesą jam priartėjus prie merginos veido.
- Vieną naktį? O nusiderėti iki pusės nepavyks?
Kilstelėjo antakį. Pajutusi vaikino lūpas ant savo kaklo, Mo prikando lūpą.