Hansson' rezidencija

- Gal dar reikės apsipurkšti grietinėle?
Sumirksėjo.
- Aišku turiu! Juk ir aš užimtas žmogus.
Sukikeno.

- Su mielu noru ją nulaižyčiau.
Pavarvino seilę.
- Ir kuo tu gali būti užimta?
Sukrizeno.

Mo nusijuokė ir rankutėm stipriau apsivijo vaikino kaklą.
- Tu ką, manai, kad neturiu jokios veiklos?
Mergina kiek prisimerkė.
- Aš kuriu planus kaip užvaldyti pasaulį.
Pareiškė iškeldama antakius.

- Kai tu iš dienos į dieną drybsai lovoje, neturi nė mielo noro manyti, kad tu turi veiklos.
Reesas apsiemstinai išbpūtė akis ir kiek prasižiojo.
- Vau, pasidalinsi jais?
Sukikeno.

- Ha ha, visai nejuokinga.
Vyptelėjo Mo.
- Aišku ne. Tie planai juk slapti, o jeigu juos kažkas sužinos, tai nebebus slapta.
Pavartė akis.

- Kodėl gi ne?
Reesas sukikeno.
- O gal vis dėl to juos atskleisi?
Sukikeno ir karštai įsisiurbė į jos lūpas.

- Nea, nemanau.
Papurtė galvą.
- Ir karštais bučiniais manęs nepapirksi.
Sukikeno Mo.

Reesas vyptelėjo.
- Tai kokių dar planų turi?
Kilstelėjo antakį ir sukikeno.

- Kodėl aš turėčiau tau apie juos pasakoti?
Sumirksėjo Mo.
- Jie slapti. Apie juos net pati ne viską žinau.
Sukrizeno.

- Nes aš tavo vaikinas/ sugyventinis/ sugulovas?
Reesas sukikeno.
- Tai kas kuria tavo planus?
Kiek susiraukė.

- Oh, kaip įdomiai skamba, - Mo sugulovas Reesas.
Sukrizeno.
- Well, tavo argumentas gan logiškas, bet... ne.
Išsišiepė Mo.
- Aišku, kad aš. Tiesiog aš tokia geniali, kad savo mintis nuslepiu nuo pačios savęs.
Pakilnojo antakius.

- Išvardink man visus mūsų statusus.
Reesas sukikeno, pats apie tai galvodamas.
- Kaip tu man gali neatskleisti savo planų.
Susiraukė.
- Gali pasakyti, kaip tai padarai?
Sukikeno.

- Tam prireiktų gan nemažai laiko.
Kiek prisimerkė Mo.
- Atskleisk man savuosius arba keičiam temą.
Paskelbė ultimatumą ir išsišiepė.
- Aišku negaliu!
Sukrizeno.

- Kodėl man nieko negali pasakyti?
Sukikeno ir susiraukė.
- Gerai, keičiam temą.
Sukikeno.
- Gal pasiūlysi?
Kilstelėjo antakį.

- Tebūnie tai mano paslaptis, ok?
Sukikeno Mo.
- Errrm... šiandien gražus oras.
Prisimerkė.

- Okei.
Atsiduso Reesas.
- Jo, aš irgi tą pastebėjau.
Sukikeno, nusukdamas akis į langą.

- Domėkis mainimi, o ne oru.
Papūtė lūpytes Mo ir švelniai pirštais suėmusi Reeso smakrą, atsuko jo veidelį į save.

- Tai kalba vėl pereina... apie tave?
Sukikeno ir įsisiurbė į merginos lūpytes, rankutėmis apsivydamas Monicos liemenį ir arčiau prisitraukdamas ją.

- Taip, aš narcizė, ir pasaulis sukasi sukasi apie mane. Turi problemų?
Iškėlė antakį Mo. Pritraukta arčiau, mergina sukikeno ir atsakė į bučinį.

- Niaa.
Sukikeno ir nusišypsojo, pratesęs bučinį.

- Geriau jau taip ir būtų.
Sukikeno Mo. Nutraukusi bučinį, mergina sugebėjo pakeisti savo padėtį ir atsidūrė viršuje, pagaliau parodydama kažkiek iniciatyvos.
- Hmm, gal dabar man metas pabūt bloga fare ir tave pririšt prie lovos?
Sukikeno, nužvelgdama kažkur šalia besimėtančius jau anksčiau naudotus antrankius.

Sukikeno.
- Neišdrįstum būti bloga fare.
Reesas nusijuokė.

- Tikrai taip manai?
Sumirksėjo Mo, siekdama antrankių.

- Taip manau.
Sukikeno, laukdamas ant savo riešų antrankių.

- Tu per daug gerai apie mane galvoji.
Prisimerkė Mo. Pasiekusi antrankius, kojom apžergė vaikino liemenį ir ant jo atsisėdo. Palinkusi į priekį suėmė Reeso rankas ir riešus prie lovos grotelių prirakino jau anksčiau naudotu įnagiu.
- Ir ką man dabar su tavim daryti?
Sukikeno.