Hansson' rezidencija

Alecas paėmė poperėlį ir jį vėl sulankstęs įsikišo į galinę kelnių kišenę.
- Tai turi vaikiną?

- Koks tau skirtumas? - kilstelėjo antakį Mo.

- OK OK, tyliu jei jau taip.
Pavartė akimis ir atsiduso.

- Kur yra Reeso... - nutęsė Mo, ieškodama tinkamesnio žodžio, ir už ausies užsikišo palaidą plaukų sruogą. - ...kūnas? - prikando lūpą.

- Manau, kad tu nenori jo matyti?
Kilstelėjo antakį logiškai mąstydamas.

- Manau, kad tai ne tau vaidinti santykių specialistą? - kilstelėjo antakį.

- Jis šiuo metu apžiūrimas žiobarų, bet vėliau jis bus palaidotas Londone.
Alecas žengė žingsnelį arčiau Monicos.

- Apie mirusį arba gerai arba nieko, bet... jis idiotas. Rimtai. Jam nereikėjo to daryti, - sumurmėjo ir prikando lūpą.

- Nedrįsk taip kalbėti apie Reesą.
Dar arčiau priėjo prie Monicos.

Susidarius ganėtinai nedideliui atstumui tarp Aleco ir Mo, mergina viena ranka sau už nugaros suėmė durų rankeną.
- Jis neturėjo dėl manęs žudytis.

- Bet nusižudė.
Pastebėjęs, kad Monica jau suėmė durų rankena, atplėšė jos pirštus nuo metalinio daikto ir kiek suėmęs kitą ranką, pasivedėję ją tolėliau nuo durų.

- Ir būtent tai jį daro idiotu, - sumurmėjo. Nesipriešinusi vaikino veiksmams ir atsidūrus toliau nuo durų, Mo prisėdo ant kažkokio daikto, tarkim, ant iš kažkur čia atsiradusio pufiko ir pakėlė drėgnas dėl ašarų sankaupos akis į Alecą. - Aš nebuvau jo verta.

- Taip, tu nebuvai.
Supratingai palinksėjo ir pradėjo švelniai glsotyti jos plaukus.

- Turėjau iš pat pradžių suprasti, jog tai nesibaigs geruoju, turėjau... paklausyt tetos, - murmėjo Mo, delnais užsidengusi veidą.

- Tiesiog tu jam buvai neištikima... Nesprantu, tai tik paprastas seksas, pričiom jis nusižudė?
Kilstelėjo antakį ir atsiduso toliau glostė plaukus.

- Būtent! - sulinksėjo Mo patraukdama rankas nuo veido ir pakeldama žibančias akutes į Alecą. - Tai tik seksas, nieko daugiau, - prikando lūpą.

- Ar tai buvo tyčinis, ar netyčinis seksas?
Paklausė. Seksą Alecas puikiai išmanė.

- Aišku netyčinis. Aš buvau girta ir... nežinojau ką darau ir... - giliai atsiduso skėstelėdama rankomis.

- Tai tada iš vis nieko tai nereiškia.
Sumurmėjo pritūpdamas priė Monicą ir žiūrėdamas jai į akis.

- Jam reiškė daug. Labai, - prikando lūpą, delnu nusivalydama skruostu nuriedėjusią ašarą. - Ar jis tau sakė, jog turėjom turėti vaiką? - kilstelėjo antakį, įsmeigdama liūdnas akutes į Aleco veidą.

- Kažką buvo minėjęs laišku, kad žadat turėti vaiką, kad jis labai laimingas ir panašiai...
Numykė ir atsidusęs kilstelėjo nykščius ir jų galiukais likusias nuo verkimo ašarėles.

- Aš jį praradau. Mūsų vaiką, - patempė lūpą vėl susigraudinusi, ir nuleido akis.

- Užjaučiu.
Atsiduso ir stebėjo Monicos veido išraiškas.

- Užuojauta nieko nebepakeis, - virpančiu balsu tarė Mo ir giliai atsiduso.

- Viena prasme gerai kad persileidai, nes vaikas nebūtų turėjęs tėvo, o antra... būtum turbūt nepasimylėjusi su tuo vaikinu?
Papūtė lūpas mąstydamas ir atrodydamas labai seksualiai.