Hansson' rezidencija

- Faktiškai nėra meilės iš pirmo žvilgsnio. Jei nori įsimylėt - reikia aštuonių sekundžių.
Sukikeno ir atsidusęs nuleido akis iki merginos marškinių.

- Aštuonių sekundžių? - kilstelėjo antakius Mo. - Per tiek laiko sugebi pasakyti ar sudominai merginą ir ji nori su tavim keliaut į lovą? - sukikeno sekdama vaikino žvilgsnį savo kūnu.

- Kąą... a? Taip, ne, nežinau...
Gūžtelėjo pečiais užsižiūrėjęs ir visiškai neišgirdęs klausimo.

Mo sukrizeno ir švelniai nagučiu perbraukė Alecui po smakru, priversdama jo veidelį kiek pasikelti.
- Mano akys čia, o ne krūtinės vietoj, - nusišypsojo.

Alecas kilstelėjo akis į Monicos veidą ir prikando lūpą.
- Aš atsiprašau už šitą incidentą.

- Tu dėl to nekaltas, - patikino Mo linkteldama ir patraukė ranką nuo vaikino veido.

Alecas atsiduso ir užsimerkė mąstydamas.

Patraukusi pagalvę, Mo pritraukė kelius prie krūtinės ir juos apsikabino.
- Ką mąstai? - pusbalsiu pasiteiravo, lyg bijodama nutraukti vaikino mintis.

Alecas atplėšė akis ir pažvelgė į Monicą.
- Apie tave.
Atsiduso, gėdingai pripažindamas tai.

- O rly? - sumirksėjo Mo kilsteldama antakius. - Galima paklausiu ką būtent apie mane? - sukikeno.

- Nežinau tiksliai. Tik mintys sukasi apie tave.
Alecas sukikeno ir nutaisė žaismingą šypsenėlę.

Išvydusi tą šypsenėlę, Mo sumirksėjo ir išgirdusi skambutį į duris, pakilo iš vietos.
- Pica atvažiavo, - sukikeno žemyn timpteldama savo marškinėlius. Palikusi kambarį, greitai nusileido laiptais ir prie durų atsiėmusi picą bei užsimokėjusi, grįžo atgal į kambarį.

Alecas žvilgtelėjo į dėžę ir tada į Monicą.
- Tikiuosi tau patiks su sūriu ir dešros gabaliukais?
Kilstelėjo antakį.

- Sueis, - linktelėjo. Įsitaisiusi ant lovos ir ant jos susikėlusi kojas, šalia padėjo dėžę ir ją atidarė.

Pica jau buvo supjaustyta į skilteles. Paėmė vieną jų ir atsikando.
- Mhm...
Atsikando picos ir apsilaižė lūpas.

Paėmusi vieną mažesnių picos skiltelių į rankas, Mo jos atsikando.
- Skanu, - linkteldama patikino ir šyptelėjo, tačiau tokią merginos veido išraišką netrukus pakeitė susiraukusi, kai ant Mo marškinėlių nutiško padažas. Prikandusi lūpą, atgal į dėžę padėjo nebaigtą gabalėlį picos ir apsilaižiusi pirštus, apsidairė ieškodama ko nors, su kuo būtų galima visa tai nuvalyti. Radusi servetėles pridėtas prie picos, prasisagstė marškinėlius.
- Ugh, nekenčiu kai taip nutinka, - sumurmėjo valydama dėmę.

Alecas žagtelėjo stebėdamas, kaip monica sagstosi marškinius. Prikandęs lūpą ir nenorėjęs matyti to vaizdelio, nes išties nebūtų susilaikęs, tiesiog užsimerkė ir pradėjo dainuoti mintyse bandydamas užmiršti tą vaizdą.

Susilaikymas - dorybė, susilaikymas nuo susilaikymo - dviguba dorybė, ar kaip ten sakoma. Praradusi viltis iki galo išvalyt tą kliacką ant marškinėlių kažkur ties krūtine, Mo nusprendė juos tiesiog vėliau išplauti ir suglamžė servetėlę. Paėmusi savo gabaliuką picos, toliau jį valgė, nelabai pastebėjusi, jog Alecas kažkodėl užsimerkęs.

Alecas atmerkė vieną akį ir kilstelėjo antakį.
- Užsisek marškinius.

Mo sumirksėjo.
- Kažkas netaip? - kilstelėjo antakį.

- Užsisek marškinius.
Pakartojo ir užmerkė tą vieną akį.

Monica kiek prisimerkė ir dalinai susisagstė marškinėlių sagutes.
- Jau patenkintas? - sukrizeno.

Alecas atmerkė vieną akutę, o tada patenkintas rezultatu, atsiduso.
- Daugiau nebeatsiseginėk nieko prie manęs.
Prisimerkė.

- Bet man reikėjo, - kiek susiraukusi pasiteisino.

- Šį sykį atleidžiu.
Sukikeno ir prikandęs lūpą meiliai nusišypsojo.