Departamento vadovės kabinetas

Užkėlusi sėdimąją ant stalo, perkėlė per jį savo kojas, atsidurdama kitoje pusėje. Iš stalčiaus ištraukusi rankinį laikrodėlį, kiek prisimerkė.
- Šiek tiek po pusės septynių [[jūs juk nieko prieš, kad vadovaujuos realiu laiku? xD]], - atsakė.

Sergej nušvito, kaip mažas berniukas.
- Jau vėlu...Gal, kur nueinam visi tryse, praleist vakarą?
[[Aš, tai nieko prieš xD]]

- Žinodama tave ir tavo įgeidžius, galiu tau pasiūlyti tik raudonųjų žibintų gatvę, - sumirksėjo Masha, už ausies užsikišdama šviesią plaukų sruogą. Nusijuokusi, užsisegė auksinį laikrodėlį sau ant riešo ir pakėlė akutes į vaikinus. - Kur norit nueit? - kilstelėjo antakį.

Sergej pažvelgė į Andrew.
-Aš, net nežinau, kur čia galima praleist gerai vakarus.Andrew, gal tu turi pasiūlymų?

- Klausykit jūs, porele pačių didžiausių girtuoklių, kuriuos aš pažįstu, - kreipėsi Masha į vaikinus, vėlei apeidama stalą ir atsidurdama kažkur tarp sofos ir kėdės, ant kurios sedėjo Andrew, - ką pasakysit, jeigu pasiūlysiu nuvykti į Kanus ir ten pasitrankyt po klubus? - sukrizeno išsišiepdama.

-Ei, ei kas prakalbo, tarsi tu geresnė.
Sukrizeno.
-Aš, sutinku.O, nenorit pasiimt atostogų ir bent kiek atsipūst?

- Žinoma geresnė, dėl to net nekeliamas klausimas, - pavartė akutes Masha ir sukikeno. - Atostogos... - nutęsė kiek prisimerkdama. - Skamba idealiai, - linktelėjo.

Sergej nušvito.
-Gerai, varau susikraut daiktus ir grįšiu po keliasdešimt minučių.Jūs irgi ruoškitės, čia neburkavę...

- Niekas čia neburkuoja! - rimtu veideliu paprieštaravo Masha ir kiek prisimerkė. - Būk atsargus, - dar kreipėsi į brolį. - Man nereikia, kad netyčia nukristum nuo šluotos net gerai neprisiliuobęs, - sukrizeno.

-Gerai, man irgi tinka.-linktelėjo.-Bet, šįkart neskrisiu šluota, namo.-sukikeno greitai ištuštindamas stiklinę.-Mano daiktus, tuoj suruoš.-paemė iš kaškur popierių ir rašiklį, jame pradėjo kašką rašinėti, viską baigęs padavė laišką nežinia iš kur atsiradusiai pelėdai.-Tuoj man viską suruoš.-sukikeno nužvelgdamas kaip nuskrido pelėda.

- Oho, - sumirksėjo Masha, žvilgsniu nusekdama pelėdą. Pasitaisiusi savo bliuskutę, nusišypsojo ir pakėlė akis į Andrew. - Lygiai po valandos tinkamės čia, mano kabinete, su visais reikalingais daiktais, sutarta? - sukikeno. Nelaukusi atsakymo, kuriam laikui atsisveikino ir paliko kabinetą, netrukus ir Ministeriją.

-Gerai, jau gerai.
Sergej atsistojo atsisveikino, apkabino seserį ir pamojavęs išėjo krautis daiktų.

-Ok, sutarta.-šyptelėjo ir netrukus ir jis paliko kabinetą, ir nuėjo pasivaikščioti.

Maždaug po valandžiukės, gal kiek anksčiau, Masha grįžo į kabinetą. Kažkur prie sofutės pastačiusi savo vieną vienintelį lagaminą, į kurį susimetė tik pačius reikalingiausius drabužėlius bei daiktus, pasisuko stalo pusėn. Nurinkusi nuo jo stikliukus bei tuščią butelį, sukišo viską į reikiamas vietas. Tvarkingai sudėjusi dokumentus, visus aplankalus ir papkes sugrūdo į stalčius, visiškai nukraustydama stalą.

Praėjus valandai, Andrew su vienu dideliu lagaminu grįžo į kabinetą.
-Oh, tu jau čia.-šyptelėjo uždarydamas duris.

Išgirdusi prasiveriančias duris, Masha kilstelėjo žvilgsnį į įėjusią personą ir šyptelėjo.
- Tu, kaip matau, irgi, - sukikeno. Prisėdusi ant sofutės, susikėlė koją ant kojos. - Serioža amžinai vėluoja, gali tekt kiek palaukti, - tarė žvilgteldama į Andrew.

-Tai gal tada baigiam pokalbį?-sukikeno.-Tai kur męs baigėm?-kilstelėjo antakį pastatydamas prie durų lagaminą ir atsisėdo šalia Mashos, vien ranka ją apkabindamas.

- Klausyk, tą pokalbį pabaigsim tada, kai mūsų abiejų smegenų vingiai nebus prisirpę ugnine, ok? - kiek prisimerkusi sukikeno. Ne ne ne, pokalbiai apie santykius tokiame stovyje niekada nesibaigia gerai.

-Oh, ok.-šyptelėjo ir paglostė Mashos plaukus.-Nu tikiuosi jis paskubės.-pažvelgė į savo laikrodį ant rankos ir prisimerkė.

Maša šyptelėjo ir atsirėmė į vaikino krūtinę, jam ant peties padėdama galvą.
- Mhm, jau turėtų greitai. O jei ne, lėksim į Kanus dviese, - sukrizeno.

-Ūūū, atostogos su tavimi... man patikti.-sukikeno ir vėl paglostė jos plaukus.

Sergej grįžo rankose su dviem lagaminais.Jis atidarė duris ir įėjo į kabineta.
-Nu, ką sorry, kad vėluoju.
Linksmai atsiprašė.
-Spėjot pasiilgt?
Nusijuokė.

-Nieko, nieko.-šyptelėjo ir pasisveikino su Sergej.-Taip.-sukikeno.

-Nu, tai ką judam?
Peržvelgė Mašos ir Andrew veidus?
-Nuotaikos puikios?

- Nieko tokio, tavo vėlavimai mūsų nebestebina, - sukikeno. Vienbalsiai su Andrew tarusi "taip", pakilo nuo sofutės ir žemyn timptelėjo savo sijonuką. - Puikios, - patikino. - Ok, padarom grupinį apsikabinimą ir dingstam iš čia atostogaut, - išsišiepė.