Departamento vadovės kabinetas

Pradėjusi tvarkyti visą suknistą popierizmą, Masha buvo priversta sustoti, kai į kabinetą kažkokiu būdu įlėkė pelėda. Numetusi vokelį ji dingo. Kažkiek susiraukusi, Masha pasiekė voką ir jį atplėšusi, ištraukė trumputį laišką. Ir nors siuntėjos vardo nepažino, neabejotinai žinojo apie kokį žmogų laiške buvo kalbama. Akimirksniu merginos veidą iškreipė susirūpinimas. Giliai įkvėpusi, sukišo laišką atgal į voką ir paslėpė jį stalčiuje. Greitai aptvarkiusi savo stalą, pakilo iš vietos ir dingo iš kabineto, o greitai ir iš pačios ministerijos.

Andrew priėjo prie kabineto durų ir pasibeldė.

Glėbyje nešdamasi kažkokių dokumentų aplankalą, koridoriuje atsirado Masha. Prie savo kabineto durų pastebėjusi pažįstamą personą, maloniai nustebinta kilstelėjo antakius ir priėjo arčiau.
- Andrew, - šyptelėjo nužvelgusi vaikiną. - Kaip matau tu jau sveikas, - sukikeno išsitraukdama kabineto raktą. Sukišusi jį į spyną, atrakino duris ir plačiai pravėrusi, įėjo į kabinetą. Pasiekusi stalą, numetė ant jo aplankalą ir apėjusi stalą, pasirėmė į jį rankutėmis.

-Masha.-šyptelėjo pamatęs jos gražų veiduką.-Šiandien paleido iš ligoninės.-nusišypsojo.-Kolkas tik tu apie tai žinai.-sukikeno.

Išgirdusi, kad yra pirmoji, kilstelėjo antakius.
- Iš visų galimų vietų, į kurias galėjai dangintis palikęs ligoninę, tu pasirinkai mano kabinetą ministerijoj? Tu rimtai? - pavarčiusi akis sukrizeno ir įsitaisė savo kėdeje. Susikėlusi koją ant kojos, sunėrė rankutes. - Nori ko nors išgert? - kilstelėjo antakį.

-Taip.-linktelėjo ir sukikeno.-Neatsisakysiu.-šyptelėjo ir atsisėdo ant kėdutės.

- Viskio, brendžio, ugninės, degtinės?.. - įprastu balseliu, tokiu net ganėtinai nuobodžiaujančiu, išvardino bariuke buvusius gėrimus, mosteldama ranka į prie sienos pastatytą vitriną su brangiais buteliais.

-Ugninės.-linktelėjo.

- Tavo norai man prikolai, bet šiaip šį kartą ok, - sukrizeno. Pakilusi iš savo vietos, pasiekė bariuką ir pasilenkė ištraukti butelį bei porą stiklinių. Ar jau galiu paminėti, jog Masha vilkėjo ne vieną iš ilgųjų sijonukų? Atsitiesusi, koja uždarė barą ir grįžo prie stalo, Atsukusi butelį, pripildė abi stiklines ugnine.

Andrew išsišiepęs paklinojo antakius kai Masha pasilenkė.
-Dėkoju.-šyptelėjo.

- Nėr už ką, - šyptelėjo. Vėl įsitaisiusi kėdeje, į rankas paėmė stiklinę ir gurkštelėjo ugninės. Iš to kaip Masha ją gėrė, buvo sunku net pasakyti, jog ji geria alkoholinį gėrimą, o ne, sakykim, kokį limonadą. Nuo lūpų atitraukusi stiklinę, pastatė ją ant stalo ir įsmeigė akutes į Andrew.

Andrew šyptelėjo ir pradėjo gurgšnoti ugninę. Kai jau išgėrė maždauk pusę stiklinės, jis atitraukė stiklinę nuo lūpų ir pažvelgė į Mashos akutes.

- Apie ką mąstai? - pasiteiravo šypteldama.

-Apie tave.-šyptelėjo ir gurgštelėjo ugninės.

- Kaip netikėta, - sukrizeno, į rankas vėl paimdama stiklinęs. - Ir ką apie mane mąstai? - kilstelėjo antakį susidomėjusi.

-Apie tą, ką visą laiką galvojau.-šyptelėjo.-Tiesiog, kad tu esi nuostabi, graži, protinga...-išsišiepė.

Klausydamasi pažertų komplimentų, pavartė akutes.
- Taip, pamiršai paminėti, jog aš nuovoki, miela, vadovaujuosi logika ir esu labai nuoširdi, - sukrizeno. Kažkiek surimtėjusi, atsiduso ir gurkštelėjo ugninės. - Andrew, žinai, per tą mėnesį kol buvai ligoninėj, aš daug galvojau... - prikando lūpą.

-Oh, čia galima vardint ir vardint.-sukikeno.-Apie ką?-kilstelėjo antakį ir pastatė stiklinę ant stalo.

- Apie tave. Luką. Mus, - sumurmėjo. - Ir žinai, aš kaip ir supratau, jog oficialiai jam net nepriklausau, - taip lyg ir tarp kitko ištarė, už ausies užsikišdama šviesių plaukų sruogą.

Andrew linktelėjo.-Taip, bet ką nori tuom pasakyti?-kilstelėjo antakį į rankas vėl pasiimdamas stiklinę.

Sergej laimingas tipeno iki Mašos kabineto, norėdamas kuo greičiau pamatyt seniai mačiusią seserį.Priėjęs prie kabo pasibeldė į duris.

Jau norėjusi pradėti ilgą kalbą dėl santykių, buvo priversta apsigalvoti kai išgirdo beldimą.
- Pardon, turbūt koks darbuotojas, greit atsikratysiu, - sumurmėjo. - Prašom! - nutaisiusi tokį linksmesnį balselį atsiliepė.

Andrew išgirdęs beldimą atsiduso ir pažvelgė į duris, kiek pastumdamas į šoną stiklinę ugninės.

Jis atidarė duris.Stovėjo išsišiepęs.
-Savo brolio nori atsikratyt?

Tarpduryje pamačiusi pažįstamą veidą, Masha išpūtė akutes ir akimirksniu pakilusi iš savo vietos, prisiartino prie brolio bei apdovanojo jį dideliu hugu.
- Dėl dievo, Sergėjau, nemačiau tavęs šimtą metų, - atsitraukusi plačiai nusišypsojo ir nužvelgė brolį.