Luko vila ;D

Patraukė pečiais.
-Dar pažiūrėsim. O jei rimtai, reik eit pavalgyt.

Masha akimirksniu stryktelėjo nuo sofos, nusimetė jau nebereikalingą rankšluostį ir kai bakstelėjo į save savo lazdele, ant merginos kūno atsirado trumputė gėlėta vasarinė suknelė be petnešėlių.
- Duodu kirst ranką, kad geresnė kulinarė už tave esu aš, - sukrizeno, eidama į virtuvę.

Šelmiškai šyptelėjo kai Masha pasikeitė aprangą.
-Net nesiginčiju, kad tu.
Linksėjo tai sakydamas.

Kikendama Masha nuėjo į virtuvę ir pasiekusi šaldytuvą, jį pravėrė. Nužvelgusi produktus, kyštelėjo galvą iš už šaldytuvo durelių.
- Šįryt pasitenkint turėsi blyneliais, - pareiškė ir ėmė traukt reikiamus produktus ant stalo.

Nusekė paskui merginą.
-Vyyy. Pala, tai reiškia nepasitenkinimą, kad nėra nieko gero šaldytuve?

Viską išsitraukusi, Masha koja uždarė šaldytuvą ir susirado kažkokį plastmasinį dubenį.
- Galima ir taip sakyti, - sukikeno vaikinui atsukdama nugarą.

-Galėsi eit apsipirkt.
Atsisėdo ant kėdės.

- Aš nebūsiu tavo namų šeiminkė, - kiek susiraukė Masha, žvilgteldama į Luką per petį.

-Ai nu.
Atsistojęs nuėjo prie Mashos.
-Nereik padėt?

Masha apsisuko ir sudėjusi rankutes Lukui ant pečių, atbulą nustūmė sėdimos vietos link.
- Tu pasedėk ir pailsėk, - sukikeno.

-Pailsėt. Taip tu teisi aš taip pavargau... Be poilsio nė žingsnio.
Nieko nepešęs liko sėdėti.

Masha kilstelėjo antakį, nelabai supratusi vaikino sarkazmo. Apsisukusi grįžo prie puodų ir baigė maišyti blyneliams paruoštą tešlą. Per ateinančias penkioliką minučių keptuvėje iškepusi kelias porcijas blynų, sukrovė jas kaip bokštus į porą lėkščių, apipurškė minimaliu giretinėlės kiekiu, apipylė sirupu ir papuošė braškėm. Su plačia šypsena, Masha padėjo abi lėkštes ant stalo ir įsitaisiusi ant kėdės, nužvelgė savo šedevrą.
- Skanaus, - sukikeno, Lukui pastumdama valgymo įrankius.

Apsilaižęs griebė šakutę su peiliu ir po biški mėgavosi blinelių skonių.
-Ačiū. Mhm, skanaus ir tau.
Šyptelėjo.
[[Žinai, man po biški taip rodos, kad Lukas net negalvoja, kad Masha ir jis bus sužadėtiniai :DDD]]

[[Ar tai buvo užuomina, kad Mashai reikės ieškot naujo vyro? xDD]]

[[ Ne :DDD]]

[[Tada negąsdink... xDD]]

[[pardon'as Dieve :DD]]

[[Ok, o kuom jis masto, kad jie bus? xD]]
Su šypsena padėkojusi, Masha į rankas pajamė šakutę su peiliu ir pradėjo valgyti.

[[Ką žinau :DD]]
Po kelių minučių Luko blynų kalnas sumažėjo. Dar vėliau blynelių išvis nebeliko.
-Ačiū už skanius pusryčius.
Uždėjo rankas ant pilvo ir išsidrėbė kėdėje.
-Biški per daug,bet ai.

[[O.o]]
Iš lėto suvalgiusi pusryčius, atstūmė nuo savęs lėkštę ir pakilus iš vietos, iš nugaro priėjo prie Luko.
- Kelias į vyro širdį per skrandį, be to, gero maisto niekada nebus per daug, - sukikeno persisverdama per vaikino petį ir paimdama jo lėkštę.

-O per ką kelias į moters širdį? Per dovanas?
Sukikeno ir merginai pasilenkus per Luką jisai pakštelėjo jai į žandą.

- Per auksą, deimantus, opalą, dar balažino kokius kristalus... taaaip. Moterys materialistės, - sukikeno. Atsitiesusi, pasiekė indaplovę ir į ją sukrovė indus. - Bet aš juk ne tokia, - sumirksėjo atsisukusi.

-Moterys, nesikuklinat.
Papurtė galvą.
-Nevark.
Atsistojo, tačiau indų jau nebeliko.
-Netokia? O kokia.
Priėjęs prie Mashos ją apkabino.

- Koks čia vargas, - pavartė akutes Masha. Lukui priėjus arčiau, nusišypsojo ir susikėlė rankutes jam ant pečių. - Tokia, kurios brangiom dovanėlėm lengvai nepapirksi, - sukrizeno.

-Taigi sunku, reik pasilenkti biški, paimti, saugoti, kad nenukristų žemėn, vėl pasilenkti, atidaryti, ištraukti, įkišti, stumti, uždaryti. Žinai...
Abejingai papurtė galvą.
-O pigiom?
Šyptelėjo.