Luko vila ;D

- Nejuokink, - sukikeno Masha. - Oh, pigiom irgi nelabai... - gūžtelėjo petukais.

-Aš nejuokinu. Aš tik sakau visą tiesą, kad tai yra labai sunku.
Šiek tiek arčiau prisitraukęs Mashą Lukas įdėmiai pažiūrėjo į ją.
-Tai kokiom tada? Ar... iš vis jokiom.

- Man visai nesunku, - nusišypsojo. Prisitraukta arčiau vaikino, sumirkėjo. - Aš nepaperkama, - sukikeno.

-Ššš, aš sakau, aš žinau.
Pakilnojo antakėlius :D
-Oo, niekas nežada tavęs papirkinėti.
Turėdamas omeny save rūpestingai pasakė.

Masha pavartė akis.
- Kaip miela, - sukikeno kiek pakreipdama galvą.

-Nors...
Susimąstė ir pabučiavo į lūpas.
-Galimatave papirkti bučiniais?
Sukikeno ir dar kartą pakštelėjo į lūpas.

- Priklauso nuo to, kokiam tikslui tai bandysi daryt, - išsišiepusi kilstelėjo antakius.

-O dar tikslas svarbus?
Nustebęs papūtė akis :D

[[Papūtė akis?.. riiight. xDDD]]
- Aišku svarbus! - sulinksėjo Masha. - Kaip tu čia be tikslo mane papirkinėsi? - sukrizeno.

[[ai...xDD nesityčiok :DD]]
-Gal... Iš meilės sakyčiau.
Iš lėto pakėlė akis į viršų xD

[[Taigi nesityčioju, tik pastebėjau (wasntme) xDDDDD]]
- Iš meilės? - kilstelėjo antakius Masha sumirksėdama. - Skamba labai... paperkamai, - sukrizeno.

[[Eik tu :DD]]
-Paperkamai? Gerai.
Nuleido rankas ir priėjo prie lango.
-Kokie gražūs balandžiai. Ne, pala... Čia varnos, jo.. Kokios gražios varnos.
Pakraipė galvą.

Nusišypsojusi, sukryžiavo rankas ties krūtine ir pasisuko į prie lango priėjusį Luką. Jam prabilus, kiek prisimerkė, nelabai supratusi apie ką jis šneka.
- Umm... - nutęsė kažkiek sutrikusi. - Jo, labai gražios, žinoma, - sumurmėjo vartydama akis. Atsidususi, nuleido rankas ir priėjo arčiau vaikino jam iš už nugaros. - Trumpam dingstu, tu nieko prieš? - su šypsena pasiteiravo, bet nelaukusi atsakymo atsitraukė, trumpą tylos pauzelę priėmusi kaip visiškai teigiamą atsakymą. - Puiku! Susitiksim vėliau, - sukikeno. Atsisveikinusi, pakštelėjo Luke į žanduką ir paliko virtuvę, o netrukus ir pačią vilą.

Kažkaip Lukas nespėjo suformuluoti mandro atsakymo tai taip ir liko stoveeti. Po kelių tylos min. susiraukė.
-Bent kur dingsti pasakytų...

suvalgė tokių šokoladinių saldainių ir parašė mashai žinutę per savo plytafoną: "kur dingai? pasiilgau tavęs."

Greitu laiku į Luko plytafoną parėjo žinutė "pardon, mielasis, bet mnisterija surengė komandiruotę. Toli. Anw, pasiilgau ir bandysiu kuo greičiau grįžti :)". O jei trumpiau tai... atsiuntė vieną didžiulį melą. Aišku, išskyrus tą dalį apie pasiilgimą.

"O kur tas toli??"

"Toli. Kalnuose. Labai šalta. Tau ten nepatiktų."

"Fu, tikrai nepatiktų. Feh, o kur tie kalnai? Taip įdomu kokioj tu valstybėj svežiuojies :D"

"Įdomu? Iš valstybės pavadinimo naudos daug nepeši :D Anywaaay, berods čia Šveicarija [[liar! xD]]. Taaip norėčiau iš čia pagaliau ištrūkt..."

"O tai kur jūs ten gyvenat? Kokį tai viešbutį davė?"

"Mhm, gavom viešbutį, bet per tą kvailą šveicarų kalbą negaliu jo net teisingai perskaityt"

"Rimtai? :DD Čia jau kietai. Ir nuoširdžiai tikiuosi, kad ten žvaigždučių mažiausiai keturios arba penkios."

"Ahaa. Su bendradarbėm dalinamės kambariu, šiaip viskas ore, aišku sucks, kad tavęs čia nėra."

"Tai be manęs liūdna, žinau :DD nors va dabar galvoju, jaučiu, kad atvarysiu aš pas tave. Prie pc pasėdėsiu, cs palošiu :D ir visą dieną viešbuty būsiu."