Luko vila ;D

"Oi ne, mielasis, tai tikrai nebūtina. Tu čia nepasigausi jokio įdegio. And šitas klimatas tau nepatiktų, taaaai..."

"Tai aš nebesideginu, nesakiau? Dar poto kokį odos vėžį pasigausiu... O ar būtina ar nebūtina tai koks skirtumas... labai jau man čia rūpi ar būtina ar nebūtina"
[[Spėk kas bus jei Lukas nuvažiuos į Šveicariją xDD]]

[[Ummm... jis ten nieko neras ir... supyks? xDDDD]]
"Eik tu, rimtai? Tai vat, kad būtum gražiai įdegęs ir be vėžio, reikia naudot apsauginius kremus nuo saulės :D Aš rimtai. Dar pora susitikimų ir mane paleis namo. Neverta."

[[BEt tai kaaaai tu protingumo]]
"Nu gerai, ate"

[[Eik tu, ačiū už komplimentą xDDD]]
"Mhm, tiaaaa, iki susitikimo :)"

[[O dabar tegul Lukas vis dėl to nuvyksta į Šveicariją norėdamas nustebinti Mashą, o pasirodys, kad ji melavo xD]]

[[Ei, gal nereikia? xD]]

[[Aš bent jau taip daryčiau jo vietoje xDD]]

[[Koks tu draugiškas xD]]

[[Galvojau taip, bet ai, jau atsibodo toks bajeris :DDD]]

Negaliu patikėti, bet tokį stebuklingą vakarą Lukas skaitė knygą. Tai buvo romanas. 13skyriuje rašė kaip vyras maloniai nustebino moterį. Ir taip visai netikėtai, į mielas Luko smegenėles šovė tokia mintelė. Susijaudinęs išsitraukė savo plytafoną ir nusiuntė sms'ą Masha'i.

Spoiler:

Kažkaip labai susinepatoginusi dėl gauto smso kito vaikino draugijoje, dėkodama dievui vien už tai, jog Lukas dabar negali matyti jos sutrikusio veido, greitai telefono klaviatūros pagalba suminkiusi trumpą atsakymą, Masha išsiuntė žinutę Lukui.

"Tikslią datą? Juk žinai, kad jos negaliu nuspėti. Anw, visvien jau greitai pasimatysim. :)"

Beveik nutėškęs telefoną į stalą nušlepsėjo į koridorių. Įsispyręs į batus išnyko už durų.

Oru prie vilos atsirado Masha. Kiek prisimerkusi nužvelgusi name nedegančias šviesas, paskui save tempdama lagaminą perėjo kiemą ir pasiekusi namų duris, išsitraukė raktus. Sukišusi juos į spyną, atrakino duris ir įėjo vidun.
- Lukai? - pašaukė, koridoriuje įjungdama šviesą. Kelis kartus šūktelėjusi dar kartą, atsiduso, visgi jokio atsakymo nesulaukusi. Padėjusi savo raktus ant stalelio koridoriuje, kažkur prie jo paliko ir savo lagaminą. Nusispyrusi savo apavą, nuo pečių nusitraukė megztuką ir nuėjo į svetainę, kur įsitaisė ant sofos. Nužvelgusi čia kažkur besimėčiusią knygą, kažkokį romaną, gūžtelėjo pečiais.

Šiek tiek nuvargęs oru prie savo vilos atsirado Lukas. Pamatęs degančias šviesas gal ir nustebo.
-Masha?
Atidaręs duris pamatė lagaminą, batelius. Nuėjęs į svetainę ant sofutės pamatė įsitaisiusią merginą.
-Sveikutė.

Net nesureagavusi į prasiveriančias namų duris, Masha atmerkė akis tik išgirdusi Luko balsą.
- Heeeey, - plačiai išsišiepusi pasisveikino. Pakilus iš savo vietos, priėjo prie vaikino ir jį apsikabino.
- Kaip tavęs pasiilgau, - prikando lūpą.

Taip pat apsikabinęs Mashą šyptelėjo.
-Aš irgii.
Pakštelėjo į lūpas.

- Ką veikei kol manęs nebuvo? - pasiteiravo, rankute perbraukdamas vaikinui per plaukus. - Oh, btw, atvežiau tau dovanų iš Pra... ammmmmmm Šveicarijos, - plačiai išsišiepė. Atsitraukusi nuo Luko, nuėjo į koridorių, kur buvo jos lagaminas, ir jį prasegusi, ištraukė nedidėlę dėžutę. Grįžusi atgal, Masha ištiesė dėžutę vaikinui.
- Pažiūrėk ir pasakyk ar patinka, - sukikeno. Dėžutėj buvo tikras šveicariškas paauksuotas laikrodis su mėlynu ciferblatu. Ir net jeigu Masha pirko tą daiktą Prancūzijoj, tai nereiškė, kad tai buvo kokia nors padišofkė - laikrodis buvo tikrų tikriausias originalas. Neveltui nemažai pinigų atsiėjo.

-Bandžiau supūti namie.
Išgirdęs apie dovanas tik iš mandagumo sakė kažką panašaus į "na ką tu, nereikėjo", "būčiau ir be lauktuvių išgyvenęs". Bet kas nenori dovanų? Tik ne Lukas. Iš visų pusių apžiūrėjęs laikrodį užsidėjo ant dešinės rank6š ir juo pasigrožėjo.
-O dive, žiauriai ačiūū.

- Aww, ko taip liūdnai? - susiraukė Masha, išgirdusi vaikino atsakymą. Numojusi ranka į sekančius jo žodelius iš mandagumo, uždarė lagaminą ir atsisukusi, šypsodamasi nužvelgė laikrodį.
- Nėr už ką, - sukikeno.

Brownas atsirado oru, prie kaškio namo. Ir nesvarbu kaip jis sužinojo, kad Masha Ivanova yra būtent šiuose namuose. Priėjes prie durų, nusiramino ir kelis kartus pasibeldė.

Išgirdusi beldimą, Masha sumirksėjo ir atplėšusi akutes nuo laikrodžio, pakėlė jas į vaikino veidą.
- Tu kažko laukei? - kiek prisimerkė. Pareiškusi, kad netrukus grįš, mergina nužingsniavo į koridorių ir rankute perbraukusi per plaukus, pravėrė duris. Nužvelgusi ir visai netrukus atpažinusi žmogų tarpduryje, nustebinta iškėlė antakius.

-Sveiki.-šyptelėjo.-Nė neklauskit kaip aš sužinojau šitą adresą. Aš turiu ryšių.-sukikeno.-Wow, neblogi apartamenntai.-sukrizeno ir nelaukes leidimo įeiti, pats įėjo į vidų.-Noriu jūsu paklausinėti... um.. dėl darbo. Gal galėtumėt padaryti kavos?-kilstelėjo antakį.

- Sveiki, - taip pat šypteldama pasisveikino Masha. Išgirdusi apie ryšius, tik įtartinai prisimerkė ir padėkojusi, uždarė duris. Nespėjusi net paklausti Browno atvykimo priežasties, kai jis ją pats atskleidė, gūžtelėjo pečiais ir mostelėjo eit į svetainę, kur ir buvo Lukas. Linktelėjusi, nuėjo į virtuvę ir užkaitė čiainiką. Kelių minučių bėgyje suveikusi puodelį garuojančios kavos, į svetainę netrukus prisistatė ir pati. Ant staliuko pastačiusi puodelį, prisėdo ant fotelio ranktūrio ir nukreipė akis į Jamesą.
- Neįprastas laikas ir vieta klausimams apie darbą, ką? - sukikeno, už ausies užsikišdama plaukų sruogą. - Aš klausau, - sumirksėjo, pasiruošusi atsakyt į ministro klausimus.

Mashai nuėjus į virtuvę, Jamesas pasisveikino ir truputį pasikalbėjo su Luku, kai Masha jau baiginėjo ruošti kavą, Jamesas užėjo Luikui už nugaros kai jis umm... apžiūrinėjo savo naują laikrodį ir iš rankovės išsitraukes lazdelę įbedė jam į nugarą, tyliai sušnabždėjo burtažodį ir jį sustingdė. Kol Masha dar neatėjo, jis Luko kūną nunešė, kaškur į kitą kambarį ir grįžo į svetainę.-Ačiū.-linktelėjo.-Taip... amm... nu gal klausimai bus ne visai susije su darbu, bet... Ar jūs turite kaškokių ryšių su buvusiu darbuotoju Andrew Hedysonu? Nu... žinau, kad jūs draugai, bet ar neesat daugiau nei draugai?-kilstelėjo antakį.