Remezų Vila

...

Mike grįžo į namus.Viduje, jis nustebo, kad nieko nebuvo. Jis pasiėmė kulšelę vištienos.Prie durų priėjo artimos Remezų giminės.Jie pasibeldė į duris.Mike numetė kulšelę ir pribėgo prie durų.Atidaręs, jas nustebo matydamas gimines.
-ooo, sveikučiai, užeikit.
Visi buvo apsirengę juodai ir nuleidę galvas.
-Mike'ai,, - kūkčiodama pasakė teta, - tavo tėvai...Buvo nužudyti.
Mike suklupo ir atsilošė į sieną.Jis susiėmė už galvos.Prie jo priėjo visa giminė ir pradėjo guosti.
Mike atsistojo ašarotom akim.
-Išeikit...Išeikit pasakiau!
Giminė dar norėjo pasilikti tačiau, Mike išvarė juos.
Uždaręs duris Mike atsigulė į minkštą lovą ir po viso to užmigo.

Atsikėlęs pasirąžė, tada pasikasė galvą ir nuliūdęs išvyko į mokyklą.

Po ilgo laiko prie namų atsiradę Dakota ir Mike priėjo prie vartų.
-Vartai atsidaryt.
Tingiai mestelėjo Mike.
-Prašau, madam.
Ištiesė ranką link milžiniško dydžio namo, well geriau tiktų, Vilos.

-turbūt kaip vsiada ania?
Sukikeno
-ačiū už garbę būti pirmam pone
Nuėjo prie durų ir pradėjo laukti kol kas jas atidarys.

Mike atskubėjo prie durų, prieš tai bėgdamas sumurmėjo kažką panašaus "Vartai užsidaryt"
-Durys atsidaryt.
Dar tingiau mestelėjo.
-Nagi, madam užeikite.

-ohoho,kaip čia gražu
Apsidairė

Mike šyptelėjo.
-Smagu, kad tau patinka.Durys užsidaryt.
Pro milžiniškas patalpas visur vaikščiojo tarnai, praėjo linksmas namų elfas.
-Nagi, eik į dešinį kambarį, ten svetainė ir yra patogi sofa, galėsime paburkuoti, aš tuoj ateisiu.
Sukikeno

-taaaip
Numykė
-okey
Nutipeno į svetainę

Dakotai nuėjus jis linksmai pašoko.
-Yes!
Tada paprašė tarno, kad atneštų geriausio šampano.Po kelių minučių, Mike su šampano buteliu rankoje nuėjo į svetainę pas Dako.
-Gal, taurelę norėtum išgert?
Jis pastatė butelį ir linksmai šyptelėjo.
-Na, gal ką nori apie mane sužinoti?

-beabejo,oo,koks geras šampanas
Paėmusi butelį perskaitė ant etiketės ir vėl padėjo ant stalo
-tik pilk
Nusijuokė
-hell yeah,yap ,norėtai,papasakok apie save ką tik žinai
Sukrizeno

Apsižvalgė ir tarp savęs nematė taurių.
-Oj, atsiprašau, pamiršau taures, - atsiprašančiai pažvelgė.
Atsistojo ir pašaukė.
-Viola, atnešk dvi taures.
Prieš juos išdygo mažytė namų elfė ir pastatė dvi taures vyno.
-Gali, eiti Viola.
Elfė Dingo.Mike paėmė šampano butelį ir atsargiai "iššovė".Paėmė abi taures ir pripildė skaidraus, nu just, kaip sakant gero šampano.Tada paimė vieną taurę ir padavė Dako, kita pasiėmė sau ir truputį pasiurbčiojo.Tada prisėdo šalia Dako.
-Neprištarausi, jei apkabinsiu tave? - valiūkiškai išsišiepė.

-nieeko
Numojo rankele
Išgėrė greit tą visą taurę,i mean jai tos taurės užtektinai pakako,nu žodžiu,greit prisigerianti .
-kodėl gi ne
Apsikabinusi pabučiavo mike

Jis padėjo taurę.
-O, mažule.
Jis paguldė ją ant sofos ir sumetė gerą laižiaką.

Dar vis laižėsi ,pakišo rankas po jo baltiniais ir galando į mike nugarą nagučius .

Toliau tęsė aistringą laižiaką.Jis paimė už Dakotos užpakaliuko ir pradėjo ją glamonėti.

Jos rankos slinko prie mike krūtinės,netrukus,ji atseginėjo jo marškinių sagas.

jis nusišypsojo ir laukė ką Dakota darys toliau.
Jis pradėjo išrenginėti Dako,nuo viršaus iki apačios.

Ji nuvilko nuo jo marškinius ir slydo rankutėmis toliau,link jo kelnių,greitai ir be vargo pašalindama ir kelnaites ,sukikeno ir apsivijo jį per mentis.

nustojęs laižytis jis švelniai suspaudė Dako nosytę.
-Ar myli mane,gražuole?
Jis pabučiavo jos kūną ties krūtine.

-gali būti juk mes susipažinome maždaug prieš valandą
Sukiekno ir užsimerkė iš malonumo ,
-o tu?
Nusišypsojo ir pradėjo glamonėti liežuviu jo ausį [[tai nuskambėjo ne visai gražiai bet pabandyk įsivaizduoti xDDD]].

-O, taip aš tave myliu be galo, mano spindulėli.
Jis sukrizeno
-Kutena..
Ir karštai pabučiavo jai į lūpas.

-oho,jau dabar spindulėlis
Sukikeno
-žinau
Nusišypsojo ir atsakė į bučinį ,naaa,o manau jau jie ten darė toliau ką jie ten turi daryt,taigi ,jaunimėlis siaučia xDDDnebepasakosime toliau xDDD

Po valandos tos karštos meilės, Mike gulėjo, pasiguldęs Dako sau ant krūtinės.
-Gal, kuo nori pasivaišinti?
Saldžiai tarė ir pabučiavo jai į galvytę.

-taip,ko pasiūlytum?
Sukikeno vis dar gulėdama ir nė neketindama niekur eiti.