Remezų Vila

-Nu,gerai, bet jei tik ko prireiks..
Tarė vis dar stebėdamas lubas.
-So,tai ką mes nutarėm veikt?Išdykaut?
Jis užsimetė prisiartino arčiau Mo ieškodamas jos lūpų ir pabučiavo ją.

- ...būtinai į tave kreipsiuos, - linktelėjo šypteldama. - Mhm, būtent tai ir planavom, - sukrizeno ir atsakė į bučinį.

Jis nutraukė bučinį ir netikėtai atsiklaupė ant grindų šalia Mo lovos švelniai spausdamas jai rankas.
-Mo..Aš daug galvojau ir supratau, kad tau jaučiu kažką,ko niekam nejaučiau..Turbūt,tai meilė..Ar sutinki būti mano mergina?

Bučiniui buvus nutrauktam, Mo sumirksėjo. Atsisėdusi vietoje, rankose spausdama kaldrą, kuria dengėsi, pažvelgė į Mike žvilgsniu, tiesiog klausiančiu "ką tu čia manai darantis?".
- Klausyk... - sumurmėjo po vaikino žodžių. - ...aš turiu pagalvot, - prikando lūpą.

-Voj,ne per anksti.
Jis trenkė delnu sau per kaktą.
-Žodžiu,pamiršk.
Vyptelėjo.

- Ne, nepamiršiu, - pavartė akutes. Prie krūtinės pritraukusi sulenktus kelius, susidėjo ant jų rankas ir įsmeigė žvilgsnį į Mike.
- Tiesiog viskas per greitai, - sumurmėjo.

-Yeah,i know.
Jis atsigulė ant žemės ir įsisteibelėjo į lubas.
-Manau, mesiu mokslus..

Mo blausiai šyptelėjo.
- Rimtai? - kilstelėjo antakį. - Kitais metais planuoju daryti tą patį, - sukikeno.

-Jo..Nemesk,patariu..Kas tau iš to?
Tarė vis dar stebėdamas lubas.

Išgirdusi tokį ganėtinai abejingą vaikino balso toną, Mo sumirksėjo ir nukreipė į jį akis.
- O tau kas iš to? - kilstelėjo antakį.

Jo veide pasirodė įniršis,pyktis.
-Aš..Aš noriu atkeršyti už tėvus.
Sulemeno - jo akys sužibo looks like ašaros, tačiau neapsiverkė.

Pastebėjusi pasirodžiusias emocijas vaikino veide ir ašaras, Mo prikando lūpą.
- O tu... tu žinai, kas juos nužudė?.. - atsargiai paklausė.

Mike atsisuko į Monica.
-Turiu, galvoje keletą asmenų...
Svajingai tarė.

- Nesivelk į tai, - tarė Mo. - Kerštas niekada nebuvo ir nebus geriausia išeitis, - sumurmėjo.

Jis nusišypsojo Mo.
-Klausyk, Mo tu nesupranti..Žuvo,ne vien mano tėvai..Kartu buvo nužudytas ir mano brolis..Jam buvo šešeri metukai..Tu nesupranti koks tai skausmas,Aš prisiekiu mano meile tau, kad atkeršysiu.
Ramiai išdėstė.

- O dieve, užjaučiu, - sušnabždėjo Mo. Apsigaubusi kaldra, nulipo nuo lovos ir ant kelių priklaupusi šalia Mike, jį apkabino. - Tik būk labai atsargus, - prikandusi lūpą atsitraukė.

-Nesijaudink..
Tarė glostydamas jai nugarą.
-Klausyk,aš tau perrašysiu vilą.

(xD)

[[Ami, kažkas pavydi, kad jos vyras jai neužrašo namo? (wasntme) xDDDDDDDD]]
- Man? Vilą? - susiraukė Mo. - Na jau ne, - sumurmėjo.

Jis pavartė akutes.
-Klausyk, Mo vila, bus tikrai užrašyta, tau, nes aš neturiu kur jos dėt, kol būsiu išvykęs.

- Jeigu ją užrašysi man, pasielgsiu kaip tipiška barakuda ir namą parduosiu. Būsi patenkintas kai nebeturėsi kur gyvent? - sumirksėjo Mo. - Ne, rimtai. Tu juk greit grįši, nereikia čia terliotis su tais dokumentais, - kiek susiraukė.

-Mo,gali parduot man nesvarbu.
Jis nusišypsojo.
-Aš grįšiu negreit,nebent tu nori keliaut su manim..

Mo pavartė akis, tačiau išgirdusi savotišką siūlymą, sulinksėjo ir prisiartino arčiau.
- Noriu, - prikando lūpą.

Mike išpūtė akis.
-Kkką?Mo, užtenka juokaut.