Eifelio bokštas

-Bet lipti yra labai įdomu.-sukikeno.-Tik 670 laiptų iki antro aukšto, o į trečia liftu.-sukrizeno prisimindamas kaip vaikystėje lipo į Eifelio bokštą..-Galiu tave ir užnešti iki antro aukšto ant rankų.-sukikeno.-Na arba gali rinktis liftą. Man nėra skirtumo.

- Tik? - kiek prisimerkė. TIK? C'mon. Nuo tiek laiptų ir padust galima. - Žinai, kad visada pasirinksiu tavo stiprias rankas... - sumirksėjo, pasisukdama į Andrew ir susidėdama rankutes jam ant pečių. - ...bet gal tavęs neapsunkinsiu, - sukikeno.

-Oh, tu manęs tikrai neapsunkinsi. Jeigu būtu ir laiptai į trečią aukštą, aš tikrai tave neščiau. Man energiją teikia tavo grožis, bučiniai ir visa kita.-sukikeno ir ant rankų pasiemė Mashą.-Keliaujam?-sukikeno.

- Bučiniai teikia tau energijos? - kilstelėjo antakį. - Tada turėsiu tave dažniau bučiuoti, - prisiglaudusi kiek arčiau sušnabždėjo ir atsidūrusi vaikino rankose, sukikeno. Išgirdusi klausimą, entuziastingai sulinksėjo galva.
- Žinai, tiems kvailiams gali atrodyti, kad aš tave išnaudoju, - kiek susiraukė, omenyje turėdama turistus.

-Man nerūpi ką jie galvoja. Mčiau ir keistesnių vaizdų iš įsimilėjelių Paryžiuje.-sukikeno ir nieko daugiau netaręs pajudėjo link Eifelio bokšto. Pagaliau priėję jį, atsistojo į eilę. Pagaliau atėjus iki kasos Andrew trumpam pastatė Mashą ant žemės ir nupirko du bilietus į Eifelį. Gavęs bilietus suemė Mashos ranką ir prieėjo prie apsaugininko kuriam parodė ką turi tašėje, jam linktelėjus, kad viskas gerai, jis vėl pasiemė Mashą ant rankų ir pradėjo lipti pirmuosius laiptus.

Norėjusi prieštarauti, kad jiedu nėra įsimylėjeliai ir negalima šito Andrew poelgio lyginti su įsimylėjelių poelgiais, Masha tik nusišypsojo, juk kaip ten sako, Paryžiuj neįsimylėti neįmanoma.
Vaikinui sustojus kasoje, Masha apsidairė, o vėl kojom pajutusi žemę, suėmė Andrew rankutę. Ramiai pralaukusi kol apsauginis patikrins tašę ir bus galima eiti, paimta į vaikino glėbį rankom apsivijo jo kaklą.
- Tik būk atsargus, - prikando lūpą. - Jeigu ne ten pastatysi koją ir nukrisi nuo laiptų kartu su manim, abu baigsim kelionę ligoninėj, - sukrizeno.

-Tik nekalbėk vėl apie ligoninę. Man jau vemti norisi nuo jos.-sukikeno ir po gan ilgo lipimo laiptais, pagaliau buvo pasiektas pirmasis tarpinis taškas - pirmasis aukštas.
-Štai pirmas aukštas.-giliai kvėpuodamas nusišypsojo Andrew ir pastatė Mashą ant žemės.-Uf, pavargau. Tai geriau nei kokioj sporto salėje.-sukikeno.

- Ok, viskas, tyliu, - sukikeno Masha. Pasistengusi ignoruoti Andrew šnopavimus jam lipant su kroviniu savo rankose, galiausiai atsidūrusi pirmame aukšte ir ant žemės, pasitaisė savo neypatingo ilgio kreminę suknutę.
- Pailsėk, - nusišypsojo.

-Oh, tik apkabink mane ir aš vėl turėsiu jėgų dar vienam aukštui.-sukikeno ir pažvelgė į nuostabų vaizdą kurį nekasdien pamatysi.

- Toliau galiu ir pati užlipti, - patikino Masha ir sukikenusi, apsikabino Andrew. Netrukus kiek atsitraukusi, apsidairė.

-Tikrai? Man tikrai nesunku.-sukikeno ir apsidairęs nubėgo į kioskelį ir nupirko butelį vandens.
Susiradęs Mashą jis jai pasiūlė:
-Nori atsigerti?-sukrizeno.

- Manęs dar prisinešiosi, sekantį aukštą gal kaip nors įveiksiu pati, - sukikeno. Žvilgsniu nulydėjusi Andrew, sukryžiavo rankutes ant krūtinės ir apsidairė, nužiūrėdama nuostabius vaizdus. - Ne, dėkui, - šyptelėjo vaikinui grįžus.

-Na, ok. Kai norėsi - pasakyk.-šyptelėjo ir atsukęs kamštelį atsigėrė vandens ir susigražino šiek tiek jėgų.

- Ahaa, būtinai, - sukikeno. Palaukusi kol Andrew atsigers ir atsigaus, Masha dar kartelį nužvelgė vaizdą iš tokio aukščio. - Galim eit toliau? - pasisukusi į vaikiną pasiteiravo.

-Aha, žinoma.-sukikeno.-Wait, aš tik tave nufotografuosiu.-šyptelėjo ir įjugęs fotiką, porą kartų spustelėjo mygtuką.-Dabar jau galim eiti.-sukikeno.

Linktelėjusi, Masha rankute pasipureno savo plaukus ir šyptelėjo objektyvui. Priėjusi arčiau Andrew, suėmė jo ranką ir apsidairė, iš tiesų tai nelabai žinodama į kurią pusę dabar reikėtų traukti.

Nepaleidęs Mashos rankos, Andrew greitai surado laiptus į antrą aukštą. Praėjus keletai minučių, jie pagaliau užlipo į antrą aukštą.
-Uf,, 670 laiptų - įveikta.-sukikeno.

Perlipusi kelis paskutinius laiptelius ir atsidūrusi antrame aukšte, Masha apsidairė lyg niekur nieko, lyg tie laiptai nebuvo tokia ir sunki užduotis. Nuo veido nusibraukusi plaukus, žvilgtelėjo į Andrew ir sukrizeno.
- Nepavargai? - sumirksėjo.

-Ne, tik atsidusau.O tu?-sukikeno ir vėl atsuko butelio kamštelį, atsigėrė.-Mm, nori?-kilstelėjo antakį.

- Man viskas gerai, - kikendama patikino. Nužvelgusi vandens bonkutę Andrew rankose, šį kartą linktelėjo ir ją paėmusi, gurkštelėjo vis dar vėsaus vandens.

Andrew šyptelėjo ir davęs Mashai atsigerti vėsaus vandenuko, kelis kartus nufotografavo gražius vaizdus kuriuos nekasdien pamatysi.-Beliko trečias aukštas. Juo kilsim liftu.-sukikeno.

Nuo lūpų atitraukusi buteliuką vandens, ištiesė jį atgal vaikinui susidėjusi rankas ant liemens, nužvelgė liftus.
- Galėčiau laiptais įveikti nors ir dar vieną aukštą, - sukrizeno.

-Bet dėja į trečią aukštą galima patekti tik liftu.-sukikeno ir paėmęs butelį, įdėjo jį į tašę.

Nutaisiusi tokį gerokai perdėtą apgailestaujamą žvilgsnelį, Masha sumirksėjo.
- Tada teks pasitenkinti ir liftu... - sukrizeno. Priėjusi liftus, kelis kartus mygtelėjo reikiamą mygtuką ir atsidususi ėmė laukti. Durims prasivėrus ir iš lifto išsinešdinus masei žmonių, Masha šypsodamasi žvilgtelėjo į Andrew ir žengė vidun.

Kol Masha stovėjo prie lifto, Andrew sumokėjo už jį pinigus ir išlipus žmonėms, jis šyptelėjo Mashai ir suėmęs Mashą už rankos kartu su ja įėjo į lifto vidų. Visiems žmonėms sulipus į liftą, durys užsidarė ir liftas pakilo į viršų. Už minutės jie jau pasiekė trečią aukštą.-Męs pasiekėme savo kelionės tikslą.-sukikeno.