Eifelio bokštas

- Tikrai tikrai tikrai tikrai, - išsišiepęs patikino. - Tu esi pati mieliausia kadanors mano sutikta asmenybė, - su šypsena prisipažino.

- Mataai? - nutaisė plačią šypseną, išgirdęs Vi žodžius. - Tu per daug miela ir tavo komplimentai per daug mieli, - sukikeno. Atsitiesęs, nuo merginos kaktos patraukė į akis kritusią grifką (vadovaujuosi avataru xDD) ir nusišypsojo.
- O dabaaar... dabar aš siūlau grįžt į tavo viešbutį ir užsisakyt ko nors valgomo, nes neabejoju, jog po visko esi išalkus, arba galim lėkt pas mane ir pats mums ko nors valgomo suruošiu. Oh, galiu paminėt, jog iš manęs labai neblogas kulinaras? - tyliau ištarė paskutinį sakinį, lyg tai būtų kokia nors didžiulė paslaptis, ir sukikeno.

Išgirdęs apie nepatvirtintą Vi kambario užsakymą, Adamas kiek prisimerkė.
- Žinaaai... - taip nekaltai nutęsė, sumirksėdamas akutem. - ...galėčiau tave apgyvendint viename iš tėvo viešbučių. Už dyką, - sukikeno. - Uoj ne, kokia čia kančią tau gaminti, - plačiai nusišypsojo.

- Iš kur ištraukei tokią nesąmonę? - suraukė antakius Adamas, tokiu nesusipratėlišku žvilgsniu įsistebeilydamas į Vi veidelį. - Namo? Bet tu ką tik atvykai, - tyliau sumurmėjo. Taaaip, Vi išvykimas reikštų Vi išvykimą ir Adamas visiškai nenorėjo, kad ji išvyktų.

Gabrielle de Gilbert rašo:

- Willai, žinoma ne, tik galvoju.. - atsakė.

- Umm, ką galvoju?
Sukikeno, pakildamas ant abiejų tvirtų kojų ir rankų pagalba nusipurtydamas dulkeles.

- nieeko. - šyptelėjo vaikinui. - taai, kada darysim savo vestuves? - kilstelėjo antakį.

- Net neįsivaizduoju. Idėjų dar jokių neturiu, - gūžtelėjo pečiais, vieną ranką uždėdamas ant turėklų.

Gabė gūžtelėjo pečiais ir pasižiūrėjo kažkur į tolį.

- Nejuokink, kokios dar problemos, - pavartė akis. - Bet juk vos atvykus čia, tu turėjai nueit į mitingą ir pareikšt savo nuomonę apie gyvūnų teises, ne taip? - šyptelėjo. - Tavo galva visai ne kvaila, juk nei ne ji, nebūtume susitikę, - tarstelėjo Adamas, keliais pirštais perbraukdamas per merginos plaukus ir įsižiūrėdamas į josios akis. Staiga kažką sugalvojęs, plačiai išsišiepė.
- Vi... ką pasakytum, jeigu į Angliją grįžčiau kartu su tavim? - pasiūlė, veide vis išlaikydamas tą pačią plačią šypseną.

Grynai prancūziškai sumalęs "aš tave būtinai išmokysiu tos kalbos, mieloji", sukrizeno, juk Vi niekaip negalėjo suprast Ado žodžių.
- Mėgsti pokemonus? - sumirksėjo. - Mataai, radom dar vieną mus siejantį dalyką, - išsišiepė. - Oi, nesijaudink. Tėvams aš patinku, - šyptelėjo. Dar nebuvo tokios merginos motkelės ar tėvo, kuris nebūtų pamėgęs Adamo. Juk c'mon, jis viskas ko reikia - gražus, aukštas, gražus, protingas, velius, mielas, dėmesingas, pasižymi neblogu charakteriu ir šiaip... ne vampyras.

Aišku, mergina net nesivargino domėtis ką jis sumalė ta neaiškia kalba
-O tau ir patinka pokemonai?
kaip koks mažas vaikas išsišiepė
-Žinau, kad tu jiems patiksi, nes tu idealus, nesi įsivėlęs į jokią mafiją ar šiaip į kokias problemas... Ouw, tu turbūt toks vienintelis.
Suklapsėjo akutėmis Vi.

- Kam jie gali nepatikt [[MAAAAAN xDD]]? - pavartė akis Adas, iškeldamas šiaip jau labai retorišką klausimą. - Tu apie mane susidarei per gerą nuomonę, - sukikeno. Taaip, Adamas idealus, bet ką jau čia, reikia pasikuklint juk biškį. :D

[[Ahaaa? (wasntme)]]

Vi nusijuokus, nusišypsojo ir susikrovė rankas merginai ant kaklo, šitaip palinkdamas gerokai arčiau jos.
- Man patinka kaip tu juokiesi, - sukikeno. - Ok, kada mes planuojam ten vykti? - kilstelėjo antakį.