Depp'o namai

- Visų pirma, tu buvai girta ir tiesiog pati užsikorei man ant kaklo. O juk žinai, kad aš negaliu tavęs atstumti... - nutęsė nekaltu balseliu ir sumirksėjo. Pastebėjęs ką ji bando padaryti, susiraukė.
- Eiii, apsiramink, - kiek griežčiau sumurmėjęs, patraukė Amės rankas ir atklojo jos veidą, kartu atidengdamas ir nuogus pečius bei dar šiokią tokią mažesnę dalį moters kūno. - Buvai nuostabi, - sukrizeno.

Gavęs antausį, kas reiškė, jog eilinį kart sėkmingai išvedė Amę iš kantrybės, nesusilaikęs išsišiepė. Delnu patrynęs sopantį skruostą, kuris, ko gero, dabar turėjo moters delno atspaudą, šiek tiek atsitraukė.
- "O taip, Deppai, prašau nesustok", - nutaisęs Amės balsą atkartojo jos dejones ir sukikeno.

Nenustodamas krizenti, Johnnis pakilo nuo lovos ir žvilgsniu susiradęs savo drabužius, netrukus juos susirengė.
- Tavo žiniai, rankšluosčiai nesukabinti buvo neatsitiktinai, o svečių kambariai tiesiog užrakinti, - pareiškė eidamas pro duris iš miegamojo. Nusileidęs į pirmąjį aukštą, Deppas nukeliavo tiesiai į virtuvę, kur užkaitė virdulį.

Išgirdęs nelabai malonius epitetus pasiųstus jam nuo pačios ponios Scott, palikęs virdulį toliau virtis išlindo į koridorių.
- Vakar žliumbei ir sakei koks aš tau reikalingas, o dabar vadini idiotu? - kilstelėjo antakį. - Vau. Labai būdinga tau, - vyptelėjo.

- Man būtų garbė, jūsų baisenybe, - su puikiai girdimu sarkazmu balse iš lėto nusilenkė Amei (taip kaip Ericas Bilui xD) ir iš lėto atsitiesė. Nužvelgęs tą grėsmingą moters eiseną ir lazdelę vienoj rankoj, o kumštį kitoj, tiesiog pats žengė artyn Amės ir suėmęs jos abu riešus, prirėmė moterį prie sienos, nei kiek jos nepasibaiminęs. C'mon, juk tai Deppas nudėjo Voldį, kuriam Amė net nesugebėjo pasipriešinti, bijoti turėtų jinai!!!
- Tu puikiai žinai, kaip man nepatinka tokie tavo išsidirbinėjimai, - sušnypštė, stipriau prispausdamas jos riešus prie sienos.

Gavęs smūgį žemiau juostos tiesiogine prasme, susiėmė už tam tikros vietos, ką būtų padarę ir daugelis šitokiu būdu nukentėjusių vyrų.
- Dink iš čia, kale, - sušnypštė Amei, paskutiniajam žodžiui nestokodamas pykčio ir pasibjaurėjimo.

[[Problem? xD]]

Nugara atsišliejęs į sieną, žvilgsniu nusekė namus paliekančią moterį ir galiausiai likęs vienas, susikeikė. Amė sau leidžia per daug ir visi tai žino. Vidine riešo puse perbraukęs per lūpas, atsitiesė ir grįžo į virtuvę kaip tik tada, kai užkaito virdulys. Užpylęs savo beveik paruoštą kavą, kuriai būtent ir trūko verdančio vandens, šaukšteliu pamaišė visą turinį nedideliame porcelianiniame puodelyje. Prisėdęs ant kėdės prie stalo, pūstelėjo oro į kavą, siekdamas ją šiek tiek ataušinti. Per ateinančias dešimt minučių sugėręs kavą, pakilo iš savo vietos ir įkišo indą į indaplovę, kurią tuojau ir įjungė. Apsičiupinėjęs ir įsitikinęs, jog kelnių kišenėse turi tris svarbiausius dalykus - cigaretes, žiebtuvėlį ir lazdelę - išėjo į koridorių ir netrukus paliko namus.

Laikydamas už rankos Ivaną, oru prie savo namų atsirado Deppas. Pro neaukštos tvoros vartelius prasivedęs merginą, pasiekė namų duris ir jas atrakino. Įėjęs vidun, kartu įsivesdamas ir Ivę, paskui save uždarė duris.

- Mhm, dėkui, - šyptelėjo, nuo pečių nusitraukdamas švarkelį, kurį pakabino į koridoriuje buvusią drabužinę ir likdamas su labai aptempta tamsia maikute trumpom rankovėm.
- Norėsi ko nors išgert? - pasiteiravo žingsniuodamas į svetainę.

Oi, juk Ivana nenorėtų miegoti su lavonu?
- Beabejo, - linktelėjo, pasiekdamas savo bariuką svetainėje. Ištraukęs porą stiklinių ir ugninės butelį, pasidėjo viską ant staliuko. Atidaręs butelį, pripildė alkoholiniu gėrimu abi stiklines ir vieną jų ištiesė Ivei, o pasiėmęs savąją, prisėdo ant sofos.

Ką gi... tada Ivana santykiautų su labai frigidiška moterimi. xD
- Nėr už ką, - šyptelėjo ir gurkštelėjo ugninės. Pasisukęs šonu į šalia sėdinčią Ivę, tarp pirštų ėmė sukti stiklinę.
- Soo, papasakok apie save, - paragino Aivę, nutaisydamas neva susidomėjusį veidą, pasiruošdamas išklausyti ilgą ir nuobodžią litaniją apie merginos gyvenimą.

Po tokio rimtai ilgo pasakojimo, tik sumirksėjo, mat tikėjosi visai kažko kito.
- Aš ummm... - kiek prisimerkė. - Long story short: man dvidešimt aštuoni, lankiau ir baigiau Durmštrangą... jeigu atskleisiu tau tos mokyklos koordinates, turėsiu tave nužudyti, - pridūrė kikendamas, - o šiaip... bedarbis, - linktelėjo ir gurkštelėjo ugninės.

- Ką tik apsisunkinai savo situaciją, - beveik rimtai tarstelėjo, nuo lūpų atitraukęs stiklinę. - Tie gėrimai beveik nieko nekainavo, - sukikeno. - Gerai, ummm, sakykim, kurį laiką buvau magijos ministru, o dabar tiesiog gaunu premijas už buvima 'tamsos valdovu', - atsiduso, tardamas savo rangą kiek susiraukęs, mat vis dar prie jo nebuvo pripratęs.