Allano

Susilaikęs nuo "artimiausiu metu (po susitikimo su Ame) jai bus nekas", tik gūžtelėjo pečiais, parodydamas, kad daugmaž nelabai žino. Žvilgtelėjęs į žmoną su padėkliuku, padėkojo ir į rankas paėmė puodelį arbatos. Andrew iš maišiuko pradėjus traukti dovanas, su šypsena nužvelgė butelį ir sūrį.
- Ummm, Ame? Nenoriu, kad Ashlė tai girdėtų, - sumirksėjo, atgal ant stalo padėdamas savo puodelį ir rankutėmis pridengdamas mergytės ausis.

-Ko tu tokia be nuotaikos šiandien? Beje, ačiū už kavą.
Prisimerkė ir atsigėres kavos išspjovė ją visą ant savo kelnių.
-Kas per?
Atsikosėjo.
-M...m...Monica? Nesuprantu apie ką tu kalbi.

-Tu net ne cukrų įdėjai... o... ką žinau druską...
Sumurmėjo ir pastatė puodelį su likusia kava ant stalo.
-Iš kur jūs ištraukėt tokią nesamonę?
Prikando lūpą.

Išgirdęs apie druską arbatoje, nesusilaikęs Allanas prunkštelėjo. Suėmęs savo arbatos puodelį, pažvelgė į Amę tokiom akim, maždaug, "tu tokia klastinga, pikta, sukta ir tamsi, bet aš tave dėl to žiauriai myliu. Net jeigu ir kenki mano pusbroliui". Išgirdęs Andrew atmaskę, sumirksėjo ir nusprendęs nesikišti, gurkštelėjo arbatos.

-Svarbu. Nes tai žinau tik aš ir Monica.
Sumurmėjo ir pasiėmes servetėle šiek tiek nusivalė kavo dėmes.

-Klausyk... Aš tikrai nenoriu tiką grįžes iš atostogų gadintis sau nuotaikos. Aš turėjau dvi dienas sedėti viešbutyje ir laukti draugės brolio. Dvi dienas toje pačioje vietoje guleti ir laukti! Ačiū dievui mano nervai yra geležiniai, ir nespjoviau į visą tai. Tu manai, kad neesu pavarges po tiek laiko?
Sumurmėjo.

-O kaip tu jausies kai koks nors vyras permiegos su Ashley kai ji užaugs?
Sumurmėjo ir atsistojo.
-Turbūt aš esu nelaukiamas šiuose namuose. Nenoriu kalbėtis apie tai.

Ok, Amei pradėjus nervintis, tai jau pasidarė ir Allano reikalas. Gurkštelėjęs arbatos, padėjo ją ant staliuko ir suėmė moters ranką.
- Mieloji, nusiramink, - tyliai sumurmėjo. Nervų iššaukto persileidimo dabar reikėjo mažiausiai.

-Taip nenoriu.-sumurmėjo ir pasiemė maišelį ir ištraukes iš jos du šveicariškus laikrodžius padėjo juos ant stalo. Taip ten buvo vienas Allanui ir kitas Amei.-Tai jums. Turiu ir jūsu mažajai.-sumurmėjo ir ištraukė iš maišelio meškutį laikanti širdele ir ant tos širdelė užrašyta "Amiki&Allan&Ashley". Taip jis tą dovaną specialiai užsakė vienoje parduotuvėje.-Aš jau eisiu.

Vis dar laikydamas Amės ranką, nužvelgė traukiamus laikrodžius ir meškiuką.
- Andrew... nepyk, kad taip išėjo, - atsiduso, pakeldamas akis į pusbrolį. Jis jiems atvėžę dovanų, o Amė jį taip išplūdo O.o

-Nepykstu. Tiesiog kodėl aš turiu tiką grįžes gadinti visą nuotaiką. Ir taip mane išmetė iš darbo, tai dar turiu dėl šito nervuotis. Nueisiu į kokią užeigą, gal numalšinsiu nervus.-sumurmėjo.-Ačiū už kavą.-prikando lūpą ir linktelėjes nuėjo į koridorių.

Išgirdęs apie Andrew darbo netekimą, Allanas kiek susiraukė.
- Ummm užjaučiu, - sumurmėjo. Po padėkos dėl kavos tik prunkštelėjęs, pakilo iš vietos, paleisdamas Amę.
- Tai tau ačiū, - tarstelėjo atsidūręs koridoriuje, omeny turėdamas parvežtas dovanas.

-Nėra už ką. Padėkok Amei už sugadintą nuotaiką-šyptelėjo..-Iki, susitiksim... nežinau kada... ilgą laiką tikrai neateisiu.-sumurmėjo ir pamojaves rankele išėjo iš namų, paskui save uždarydamas duris, o netrukus dingo oru.

Žvilgsniu nusekęs Amę, žygiuojančią į vonią, atsiduso ir pasisuko į Andrew.
- Klausyk, gali čia ateiti kada tik nori, - patikino. Atsisveikinęs, žvilgsniu nulydėjo pusbrolį ir jam išėjus, užrakino namų duris. Iš lėto nuėjęs į svetainę, pastatė vyno butelį į bariuką, sūrį nunešė į virtuvę, dėžutes su laikrodžiais paliko ant stalo, o tą mielą meškiuką nunešė miegančiai mažylei. Palikęs Ashlės kambario duris nepilnai užvertas, nusileido į pirmąjį aukštą ir pasiekė vonios kambarį. Porą kart pabeldęs, nelaukęs atsakymo nulenkė nerakintų durų rankeną ir įėjo vidun. Per sublurintą dušo kabinos sieną įžvelgęs tik nelabai aiškias Amės formas, atsisagstė marškinėlius, atsikratė savo džinsų ir pravėręs kabinos duris, įlipo pas savo žmoną. Privatumas? Čia tokio dalyko nėra. Kabinoje, puikiai galėjusioje sutalpinti nors ir tris žmones, priėjo arčiau Amės ir uždėjęs ranką jai ant liemens, kita nubraukė nuo jos veido plaukus ir atsuko gerokai šiltesnį vandenį.
- Kas po galais ten nutiko? - tyliai, visiškai nepiktai paklausė.

- Tai neatrodė kaip niekas, - sukikeno. - Manau, kad tau pats laikas pradėti labiau rūpintis savimi, o ne kitais, - sumurmėjo, per vandens kaskadą pakeldamas akis į Amę.