Allano

- Oh, supratau, - sukikeno. Iš savo rankų perkėlęs Ashlę ant lovos, kad ji galėtų ropinėti ant minkšto paviršiaus, atsiduso ir vėl žvilgtelėjo į Amę.
- O kaip tu jautiesi? - pasiteiravo, nepamiršdamas to, kad moteris tik šiandien išėjo iš ligoninės.

- Tu įsitikinus? - kiek prisimerkęs pasiteiravo, norėdamas būti iki galo įsitikinęs Amės sveikata.

- Ok ok, patikėsiu, - pavartė akis ir šyptelėjo. - Geeeerai. Jūs nieko prieš, jeigu aš nulėksiu į dušą? - pakilęs nuo lovos sumirksėjo.

- Puiku, tada greit grįšiu, - patikino. Priėjęs prie spintos, pravėrė jos dureles ir išsitraukė sau švarius rūbus. - Tada sekmės jums, - sukikeno žvilgteldamas į Amę su Ashlę. Užvėręs spintą, šyptelėjo ir nukeliavo į vonią.

Paskui save uždaręs duris, Allanas greitai nulupo nuo savęs rūbų sluoksnį ir įžengė į dušo kabiną. Padaręs būtent tai, ko jam reikėjo, - nusiprausęs po maloniai vėsiu ir atgaivinančiu vandeniu - dešimties minučių bėgyje išjungė čiaupą ir išlipo iš dušo. Nuo kabyklos nusitraukęs rankšluostį, nusisausino savo kūną. Tada įšoko į atsineštus rūbus, o senuosius sumetė į nešvarių skalbinių dėžę. Užvyniavęs sudrėkusį rankšluostį ant gyvatėlės, ranka persibraukė per drėgnus savo šviesius plaukus, suteikdamas jiems šiokią tokią formą, o tada, beveik kaip visai kitas žmogus, išėjo iš vonios kambarį. Priėjęs miegamąjį, šonu atsirėmė į staktą ir susikišęs rankas į kišenes, su šypsena nužvelgė ant kojų stovinčią ir pirmuosius žingsnius žengiančią Ashlę.

Išgirdęs Amės žodžius adresuotus būtent jam, su šypsena linktelėjo.
- Jai puikiai sekasi, - sukikeno, įsitaisydamas šalia ant minkšto kilimo.

Amei pakeitus Ashlės kelio trajektoriją, sukikeno ir persėdo ant kelių, ta prasme... nu tu supratai.
- Nagi princese, tau pavyks, - prikando lūpą, ištiesdamas rankas į dukrelę.

Grįžes po atostogų, Andrew pirmu taikiniu užsuko prie Scottu namo. Rankoje laikydamas maišelį su siuvenyrais, giliai įkvepė ir pasibeldė.

Ashlei atėjus pas tėtuką, Allanas plačiai išsišiepė ir mergytę apkabino.
- Tu tai padarei, saulyt, - sukrizeno, suimdamas dukrelę ir visą kikenančią iškeldamas virš savęs. Išgirdęs beldimą, nenustodamas džiaugtis, pasodino Ashlę ant grindų prie Amės ir pakilo iš savo vietos. - Tuoj grįšiu, - perspėjo ir nuėjo atidaryti durų. Tarpduryje nužvelgęs stovintį Andrew, išsišiepė.
- Heeeey, užeik, - pasisveikino ir pasitraukė, praleisdamas pusbrolį vidun.

-Sveiki.
Nusišypsojo ir pažvelges į Ashley, jai šyptelėjo.
-Turiu jums lauktuvių iš Prancūzijos. Einam gal į kambarį?
Sukikeno.
-Gerai, Amiki.

- Mieloji, jis ką tik grįžo iš atostogų, - sumirksėjo pasisukdamas į Amę, taip maždaug mesdamas jai užuominą, kad dabar gal būtų ne pats tinkamiausias laikas jam sugadinti nuotaiką. - Lauktuvių? - kilstelėjo antakius, uždarydamas duris Hedysonui įėjus. - Tikrai nereikėjo, - patikino šypteldamas. - Mhm, eik į svetainę. Norėsi kavos ar arbatos? - pasiteiravo.

-Apie ką jūs kalbat?
Kilstelėjo antakį ir nuėjo į svetainę. Atsisėdes ant kedės pasidėjo sau ant kelių maišelį su siuvenyrais.
-Kavos.
Sukikeno.

Išgirdęs atsakymą, linktelėjo ir nukeliavo į virtuvę. Tik, ko gero, Amė nužygiavo ten pirma. (per tave turiu keist postą. xD)
- Ne nenoriu, dėkui, - šyptelėjo žmonai. - Tu čia susitvarkysi? - kilstelėjo antakį. Kadangi tai buvo... ganėtinai retoriškas klausimas, ilgai nelaukė atsakymo ir grįžo į svetainę - su svečiu juk reikėjo užsiimti. Prisėdęs ant sofutės šalia dukrelės, šyptelėjo.

-Apie Monica? O ką apie ją kalbėtis? Jai kaškas nutiko?
Kilstelėjo antakį ir pažvelgė į maišelio vidų.
-Okeeey.-sukikeno ir iš maišelio ištraukė butelį prancūziško vyno.-Prancūziškas vynas.-sukrizeno ir pastatė butelį ant stalo.-Toliau...-prisimerkė ir iš maišelio ištraukė sūrio.-Tikras prancūziškas sūris.-šyptelėjo ir taip pat jį pastatė ant stalo.