Sheilos namai

Sheila švelniai trinktelėjo jam į petį.
- Tu užmaršuoli, gi sakiau, kad mokykloje, dėl to ri galiu ten patekti kaip darbuotoja, - šyptelėjo.

-Hm.. Turbūt pamiršau.
Sukikeno.
-So, aš dirbu Chirurginiame skyriuje. Gyvūnų įkandimai, įgėlimai, nudegimai ir lūžiai yra mano specialybė. Dar šiek tiek išmanau, bet nedauk apie Technines traumas.
Šyptelėjo.

- O aš dirbu mokykloje, tad išmanau visko po truputi, - sukikeno pisipažindama.

Eddis sukikeno.
-Tai ką dabar veiksime?
Šyptelėjo.

- Nežinau, - gūžtelėjo petukais vėl atsivesdama knygą.
- O turi pasiūlymų? - paklausė jau skaitydama.

-Na...
Pavartė akis.
-Gal nori kur nuvykti?
Šyptelėjo.

Sheila sumirksėjo.
- Nežinau, turi pasiūlymų kur? - paklausė, bet akių nuo knygos vis vien nenuleido.

-Na, man tiks betkur, kur tik tu norėsi.
Šyptelėjo.

[[Srr, už du post'us iš eilės D: ]]
-Nors turiu pasiūlymą.
Nusišypsojo.
-Gal nori pamatyti savo naują namą?
Sukikeno.

- Mano naują namą? - kiltelėjo antakį.
- Aš iš čia niekur nesikraustysiu. - ramiai pasakė.

-Na aš tau nupirkau naują namą nes norėjau parodyti kaip tev myliu.
Nusišypsojo.
- Niekas neliepia išsikraustyti. Tiesiog turėsi antrą namą.
Sukikeno.

Sheila atitrakė akutes nuo knygos.
- Ne. Man tinka šitas ir kitur nenoriu. - šaltai pasakė.
"Kam tas namas? Man patinka mano... čia mano vienintelė vieta gyventi..." pagalvojo pasižvalgydama bibliotekoje. Virš durš kabėjo jos tėvo paveikslas, kuris atsiait miegojo.
- Be to, mane tėtis užmuštų, jei išsikraustyčiau... Nenoriu mirti du kartus, - nusijuokė.

Eddis nusiminė.
-Na, gi galėsi ten nesikraustyti. Tiesiog užsukti kartais. Be to jis stovi tiesiai į labai gražų vaizdą. Ten labai gražu. Jei nori galėsiu aš nupirkti visus baldus ir pnš.

Sheila labai ramiai paklausė:
- Kam jis? Kam jo reikia? - vėl nusisuko į knygą.

-Na aš galvojau, kad.. galvojau.... Nu tiek to. Nesvarbu. Jei nereikia - parduosiu.
Nusiminė.

Shei pažvelgė į Eddy.
- Jei tu jo nori, tegul būna, bet aš jo netvarkysiu, ten nesikelsiu ir negyvensiu, juo rūpinsiesi pats.

-Na, aš galvojau, kad tau patiks.
Šiek tiek susiraukė.
-Teks parduoti jį...
Ramiai pasakė.

- Tokisu dalykus, aptark iš pradžių su manimi, - ramiai paskė šypteldama.

-Bet gi čia dovana.
Šyptelėjo.
-Nemėgstu klausti žmonių ką jiem pirkti.
Pažvelgė į S.

- Čia labiau staigmena, o aš ir staigmenos - du nesuderinami dalykai. Labai blogai sutariu su staigmenomis.

-Ir kodėl gi?
Paklausė.

- Nemėgstu jų, - ramiai pasakė.

-O tai ką tu tada mėgsti? Dovanas mėgsti?
Sukikeno.

- Su proga, o ne be reikalo, - sukikeno.

-Na aš ir dovanoju su proga.
Šyptelėjo.