Sheilos namai

Sheila išsitraukė lazdelę ir grėsmingai išsišiepė:
- Kišk ją atgal arba apvilinsiu plaukus, - sukikekno.
- Be to, nuo to, kad juos truputį pavėliau jie nenuslinks, nebent tau prasidėjo senyvo amžiaus grizė, - pasišaipė.

- Nedrįsk.
Suktai šyptelėjo.
- Aš tau panaši į senutę?
Prisimerkusi paklausė.

- Vien dėl to, kad liepei nedrįsti išdrysčiau - sukikeno.
Sheila atydžiai nužvelgė sesė:
- Kol kas lyg ir ne... nors ir esi šiek tiek susikuprinusi, - pasišaipė.

- Oh, tik jau nepradėk.
sumurmėjo Bren pamosuodama prieš ją lazdele.
- Greit ir tu gali tokia patapti.
Vėl suktai šyptelėjo.

Sheila kilstelėjo antakį:
- Aš savo įšvaizdą turiu tokią kokią noriu, ir tu tą žinai, tad kol nenoriėsiu, nepatapsiu.

- Tikroji tu vis tiek keitiesi.
Konstatavo.
- Jei esi kažkuo geresnė, nereiškia, kad gali tyčiotis iš kitų.
Tokiu rimtu balsu kalbėjo nuleidusi lazdelę prie šono.

Sheila suklapsėjo akutėm.
- Ach, tu kaip visada per daug rimtai viską imi, - sukikeno priedama prie sesers.
- Gal kur keliaujam, pavalgyti ar šiaip pasivaikščioti? - klaustelėjo užmesdama ranką sesei per pečius.
- Nuo kada tu manai, kad aš esu tokia rimta?

- Cha cha cha.
Atseit nusijuokė.
- Einam, man nesvarbu kur.
Šyptelėjo.
- Oh, ką aš žinau. Kaip man pasirodo, taip sakau, gi žinai.
Nusijuokė Bren žiūrėdama į seserį.

- Tas sarkazmas nebuvo būtinas, - sumurmėjo.
- O turėtum žinoti, juk aš tavo sesuo, nesinori tave įžeidinėti, tad tik truputį pasišaipau, - sukikeno.

- man nepatinka kai iš manęs šaiposi.
Sumurmėjo ji praleisdama pastabą apie sarkazmą.

- O aš būtėnt dėl to tai ir darau, nes tau tai nepatinka, sesyt , -nusijuokė.
- Keliaujam į... Sugalvojau! - šūktelėjo ir apsisuko ant kulno.
Sheila kartu su Bren dingo oru.

Sheila su Eddžiu oru atsirado tiesiai jos kambaryje ir dar kaip taikliai, Eddis tiesiai į lovą gulintis, o Sheila šale atsistojusi prie lovos.
- Dabar geriau? - suklapsėjo akutėm.

-Žinoma.
Sukikeno.

Sheila šyptelėjo ir nusprendė įsitaisyti patogiau.
- Tau leidus.. - žinoma, ji leidimo nelaukė ir įsiropštė į lovą taip, kad Eddis atsidurė po Sheila, kuri maloniai sėdėjo apsižergusi vaikinuką.
- Manau, taip bus patogiau, - sukikeno pasilenkdama ir įsisiurbdama į vaikino lūpas.

Sukikeno, palinko į priekį ir atsakė į bučinį.

Sheila krimstelėjo Eddžio lūpą ir patenkinta ėmė atseginėti jo marškinius.
- Čia galima, ar vis dėl to neleisi? - paklausė stabteldama ties trečia sagute, tas čia žinoma buvo jos miegamasis.

-Aišku galima, jei tu neprieštarauji.
Sukikeno ir įsisiurbė į merginos lūpas.

- Suprasiu kaip leidimą, - sukikeno ir nenutraugdama bučinio pabaigė atsaktyti vaikino marškinius.
- Mmm.. - tyliai sumurkė ir perbraukė nagiukais per vaikino krutinę.

Eddis sukikeno, atsegė jos diržą ir rankas sukišo po jos suknele.

[[Oo, Sheila su liemenuku? xD]]

- Baik taip kikenti, imsiu jaustis nesmagiai, - šyptelėjo ir pati sukikeno.

[[Aprangose žiūrėk xDDDD]]

-Tu irgi kikeni.
Sukikeno ir įsisiurbė į jos lūpas.

-Nesilygink į mane, nes bus laaaaabai sunku, - nusijuokė nuvilkdama Eddžio marškinius.

-Nejaugi? Kaip sunku?-sukrizeno ir priartėjo arčiau Sheilos ir numovė jos suknelę.

- Jaugi jaugi, - sukrizeno. - Būtų labai sunku, nes aš labai sudėtinga asmenybė, tau reikės daug laiko mane iššifruoti, - mirtelėjo.
Tada švelniai nagučiais vėl perbraukė per kūną ir įsisiurbė į vaikino lūpas.

Sukrizeno ir atsakė į bučinį ir po truputį atsegė jos liemenuką.