Sofi Namas.

Namas kuris labiau primena dvarą, bet anyway, čia gyvena Sofi.

Niekaip negalėdamas pamiršti paskutiniojo susitikimo su Sophia, Deppas įdėjo visas turimas pastangas į jos gyvenamojo būsto adreso paieškas. Kelių dienų bėgyje sugaištam laikui ir jėgoms atsipirkus, rankoje spausdamas kažkokį popierėlį, kieme atsirado Johnas. Neskyręs per daug laiko namo/dvaro tyrinėjimams (pastebėjo tik tiek, kad visiems Ridliams buvo būdingas vienas vienintelis exterjero dekoravimo stilius), priėjo prie namų durų ir kelis kart į jas pabeldė.

Beldimui pertraukus tylia džiazo melodija, mergina nenoriai patraukė akis nuo vazos, pilnos raudonų it kraujas herberų. Padėjusi porcelianinį puodelį ant juodos lekštutės, ji atsistojo ir pristūmė kėdę prie stalo ir patraukė prie durų. Slinkdama lėtai nužvelgė nuotraukų rėmelius kabančius ant sienos stabtelėjo ir prie vienos iš jų. Tada šyptelėjo prisiminus, kaip nenoriai stovėjo prieš objektivą. Juk jai buvo tik septyneri ir dar, tai buvo pirmas kartas, kai ji matė jį. Sofija žvelgė į jo mimiką : gyvatiška nosis netiko prie didelės šypsenos. Turbūt jis buvo laimingas dėl to, kad anūkės charakteris buvo lygiai toks pat kaip jo. Tada ji patraukė link durų. Priėjusi prie jų, ji suėmė rankena ir tada pagalvojo : kas gali tokiu metu pas ją ateiti. Ir dar, kai ji pažysta tik Brown'ą ir tą kitą, kuris nudėjo Voldemorta. Ji iš karto suspaudė rankoje lazdelę ir truputį pravėrė duris. Pamačiusi Depp'ą pasimetė, bet veide ji neparodė jokios emocijos. - Jūs nieko nesumaišėt?
LABAI rimtu tonu paklausė jo ir perverė nesveikai piktu žvilgsniu.

Laukdamas nors kokio atsako, Deppas prarado viltį būti įleistas vidun ar bent jau pamatyt Sofią jau po pirmųjų dvidešimties sekundžių, kurias pati mergina išnaudojo būtent spoksojimui į kažkokias nuotraukas. Atsidusęs, pasitraukė per žingsnį atgal nuo durų ir kiek įdėmiau nužvelgė dvaro/namo fasadą, jį įvertindamas. Durims kiek prasivėrus, kilstelėjo antakį ir žengė pirmyn, grįždamas į pačią pradinę savo vietą.
- Galiu patikint, kad nesumaišiau, - linktelėjo, visiškai ignoravęs tą piktą žvilgsnį ir lazdelę merginos rankoje.

-Taigi, kokie vėjai jus čia atpūtė?
Mergina net nesivargino bent kiek labiau praverti durų. Ko jau ko, o tokio kaip jis ji nesiruošia įsileisti į vidų.

- Gali mane tujint, - sukikeno. - Nežinau, ar čia toks bendras visų Ridlių bruožas ar kaip, bet paprastai, normalūs žmonės pokalbį pradeda nuo pasisveikinimo, - išlaikydamas daugmaž erzinantį mandagų balso toną, kiek priekaištingai nužvelgė Sophią. - Ir šiaip, tarpduryje nesikalbama, - tarstelėjo puse lūpų šypteldamas ir mesdamas užuominą, kad visai nepriešataurų jeigu būtų pakviestas užeiti vidun.

Sofi pavartė akis ir praleidusi visas jo litanijas pravėrė duris.
-Duodu tau penkias minutes.
Tarstelėjo ji ir laukė kol jis įeis.

- Penkios? - kilstelėjo antakį. - Priklausys nuo to, kaip greitai man atsakinėsi, - šyptelėjo ir įžengė vidun praeidamas Sofi. Negalėjęs nepastebėti koridoriuje kabančių įrėmintų fotografijų, stabtelėjo, ir žvilgsniu permetęs visas nuotraukose įamžintas akimirkas, pasisuko į merginą.
- Tu jo anūkė? - pasiteiravo. Buvo akivaizdu, jog galima atmesti dukters ar pusseserės variantus, taigi... nedaug kas daugiau lieka.

Išgirdęs atsakymą, Deppas linktelėjo ir supratingai nutylėjo, dar kartelį nužvelgdamas Sofi. Ji nė iš tolo nepriminė Voldemorto, tiesą sakant, žiauriai panašėjo į Lottę, juk kapinėse prieš kelias dienas jas net sumaišė. Oh, tiesa, tik Charlottės charakteris nebuvo toks bjaurus kaip prieš jį stovinčios merginos.
- Man atrodo, kad reikės kažko stipresnio nei martinio, - tarstelėjo. Skeptiškai apsidairęs po kambarį, prisėdo ant sofos ar kažkokio į ją panašaus baldo.

Ji priėjo prie baro ir paėmė dvi stiklines ir pripylė ugninės. Tada grįžusi prie jo ištiesė stiklinę.
-Tai norėjai paklausti tik tiek?
kilstelėjo antakį.

Paėmęs stiklinę į rankas, padėkojo ir gurkštelėjo ugninės.
- Norėjau paklausti daugybės dalykų, pavyzdžiui, kokia tavo istorija, kaip tu čia atsiradai, kaip gyvenai iki šiol ir panašiai, bet juk davei man labai nedaug laiko, - šyptelėjo, tarp pirštų iš lėto sukiodamas stiklinę. - Akivaizdu, kad tu čia atvykai ne dėl Tomo laidotuvių, koks tavo tikslas? - kilstelėjo antakį.

Ji šyptelėjo išgirdusi jo klausymą
-Mano tikslas? Hm.... leisk pagalvoti.
Pradėjo eiti aplink sofą, ant kurios jis sėdėjo.
-\užgrobti ministeriją? Gal. Hogvartsą? Turbūt.
Sustojo ir žvilgtelėjo į jį.
-Tikrąjį tikslą tu pašalinai. Taigi dabar tokio kaip ir neturiu.
Vienu gurkšniu išgėrė taurę ir padėjo ją ant staliuko.

Ramiai klausydamasis Sophios tikslų, toliau tarp pirštų suko stiklinę, stebėdamas joje likusį medaus spalvos skystį. Merginai sustojus, pakėlė į ją akis, sutikdamas josios žvilgsnį.
- Ministerija ir Hogvartsas... užsibrėžei ganėtinai sunkiai įvykdomus tikslus, - sumurmėjo.

-Na, atsižvelgiant į Ministrą....
Nutęsė ji ir šyptelėjo. Juk jį nugalabyt būtu per daug lengva....?
Tada rankomis atsirėmė į sofos atlošą.

- Patarčiau tau nenuvertinti jo galių, - šyptelėjo. - Į tą vietą nebūčiau paskyręs kokio nevykėlio, - tarstelėjo ir gurkštelėjo savo gėrimo, visai ištuštindamas stiklinęs. Padėjęs ją ant staliuko, atsilošė sofoje ir pakėlė akis į Sofi.
- Tiesa, su Hogvartsu būtų kur kas lengviau, - gūžtelėjo pečiais. Niekad neįvertino mokyklos-direktorės-Agnieszkos galių, bet... iš pažiūros ta motera didelės žalos pridaryti negalėjo.

- Taigi ruošiesi eit prieš Mirties Valgytojus ir tiesiog bandysi užsitikrinti sau valdžią? - kilstelėjo antakį. - Kaip ir tavo senelis? - po šiokios tokios pauzės pridėjo, omenyje turėdamas tą liguistą Voldemorto valdžios toškimą magijos pasaulyje.

- jei reikės - eisiu
stebėjo jį
- Gali nustoti mane lyginti su juo? Jo mąstymas buvo pasenęs. Ir dar nesiruošiu vadovautis jo logika.
Pavartė akis.

- Jis nesugebėjo tavęs paversti mirties valgytoja? Ar tu tiesiog nenorėjai jam... paklūsti? - prisimerkė. Norėjo prisikast kuo giliau prie Sophios praeities ar bent jau susidarytų normalų bendrą vaizdą , ir tikrai tikėjosi, kad mergina viską taip tiesiog ims ir išpliurps.
- Tu vienintelė gyva likus jo giminė, jeigu neklystu, negaliu tavęs su juo nelygint, - nusijuokė.

Išgirdusi apie MV ji atsitiesė
- Tau įdomu ar aš jo pasekėja?
Mergina garsiai nusijuokė.

- Prašau pasakyk, kad taip, - kiek primerkė akis. - Nes kitu atveju, mes kaip ir atsidurtume skirtingose barikadų pusėse, o tokia priešė kaip tu... - nutęsė, po savo žodžių palikdamas ganėtinai reikšmingą tylą. Aišku, nenuvertinkim kaip priešo ir Deppo.

- jei atsakyčiau teigiamai. . . Meluočiau.
Patraukusi plaukų sruogą nuo veido ji vėl sunėrė rankas.

Išgirdęs merginos žodžius, Deppas linktelėjo.
- So, laikysiesi to seno kaip žemė posakio "laikyk draugus arti, priešus dar arčiau", ir pasiūlysi man dar viena stiklinę ugninės, ar tiesiog išvarysi mane iš savo namų už atimtą laiką? - šypsodamasis kilstelėjo antakį.