Sofi Namas.

- Well, tavo šeimininkė tuo labiau nepatinka ir man, - sumurmėjo. Pakėlęs akis į uždarytas duris, vėl nukreipė žvilgsnį į elfą. Išgirdęs klausimą, tik perdėtai papurtė galvą. - Oi ne, aš jų net neliesiu, - patikino.

Žvilgsniu nusekęs nieko netarusį elfą, atsiduso ir atsigulė lovoje. Grandinės ant kojų komplikavo net ir paprasčiausią gulėjimą, bet eh, juk reikėjo kažką daryt. Iš kelnių kišenės išsitraukęs žiebtuvėlį, pradėjo su juo žaisti, norėdamas sutelkti visą įmanomą dėmesį į įsižiebiančią ugnelę ir atitraukti mintis nuo Sofės bei pastarųjų įvykių. Velnias. Visų pirma, tai visai neveikė, o antra, maistas, sudėtas ant šalimais stovinčio staliuko, taip ir prašėsi būti perkeltas į maršus grojantį vyro pilvą. Dėl to pirmojo MV susitikimo ir kitų reikalų, Deppas veik nerado laiko normaliai pavalgyt - kava ir cigaretės juk ne maistas?
Atgal į kišenę sukišęs žiebtuvėlį, atsisėdo vietoje ir nužvelgė elfo atneštą padėklą su lėkštėmis maisto. "Man bent jau valgyt duoda", mintyse sukrizeno. Į rankas pasiėmęs valgymo įrankius, pradėjo dorot maistą.

Baigęs valgyti du patiekalus, desrtą ir spėjęs išgerti kavą per visą tą laiką, sudėjo indus ant padėkliuko ir kiek buvo įmanoma, tiek toliau nuo lovos atstūmė stalą. Prasivėrus rūsio durims, pakėlė akis į atėjusią Sofią ir nepabijojęs moters žodžių pertraukti pačiame jų viduryje, sukrizeno.
- Oi ne, man jau pradėjo čia patikti, - patikino. - Plauti proto? Prašyčiau, - sumirksėjo, nuleisdamas kojas ant žemės ir pakeisdamas savo padėtį į sėdimą. - Tavo elfas labai... žavus padarėlis, - linktelėjo galva. Neatitraukęs žvilgsnio nuo lazdelės išsitraukusios merginos, ją atidžiai stebėjo, laukdamas jos užkeikimų rezultato. Iš niekur atsiradus Agnieszkos kūnui, Deppas net... krūptelėjo O.o O tada nukreipė visiškai nepatenkintą ir pykčiu persismelkusį žvilgsnį į Sofią.

Nukreipęs žvilgsnį į iš lėto siūbuojantį lavoną, Deppas nesiteikė pakelt akių į aplinkui vaikščiojančią Sophią. Na, bent jau iki tol, kol ji prabilo. Iš pykčio sukandęs dantis laukė kol mergina apeis garbės ratuką ir sustos tiesiai prieš Johnnį, o būtent tam netrukus ir nutikus, sugriebė Sofi už rankos ir grubiai į save truktelėjęs, paguldė ant lovos, palikdamas jos kojas siekiančias žemę. Savo kūnu užgulęs merginą taip, kad ji negalėtų net pasispardyt, iš jos rankų ištraukė jos lazdelę ir mestelėjo tolyn, o tada suėmė Sophios riešus ir prispaudė prie lovos.
- Man būtų labai malonu matyti tave ten kabančią, - sušnypštė.

Kai tik pajuto, kad yra pagauta save mintyse sukeikė. LABAI sukeikė. Kai neteko lazdelės ir pajuto jo svorį ant savo gležno kūno (Palyginus su vyriškio svoriu, Sofi buvo laaabai lengva) suinkštė, bet taip tyliai, kad net pati turbūt negirdėjo.
-Įdomu, kaip ten mane užkelsi.
pašaipiai šyptelėjo ji nors žinojo, kad dabar ji yra laaaabai blogoj padėtį jį nervuoti.

- Labai paprastai, - tarstelėjo, įsistebeilydamas į merginos akis. Sukėlęs jos rankas jai pačiai virš galvos taip, kad viena vienintele ranka galėtų suimt Sofi riešus, atsilaisvinusios rankos pirštais nuslydo merginos kaklu. - Tik pažiūrėk į save, tokia bejėgė, - niekinamu žvilgsniu perliejęs Sofi, sukikeno. - Pirmiausia tavimi kažkaip atsikratyčiau, - ramiai tarė, kažkiek suspausdamas pirštus, apvyniotus ties merginos kaklu. Proto ribose, beabejo. Juk nesiruošė Sofės skriaust iš karto. - Bet manau, kad dėl to ilgai vargt netektų, - vyptelėjo, palinkdamas kiek arčiau merginos, nors tarp jų atstumas jau ir prieš tai buvo ganėtinai mažas. Ok, o dabar, kai vyro pirštai spaudė Sofios kaklą, jai tikrai mažiausiai reikėjo erzinti Deppą

- Žinai, - nutęsė, toliau porindamas savo, - galbūt netgi sugaiščiau dalį savo laiko ir kadanors tave užlaidočiau šalia tavo senelio, - sukikeno. Visgi atkreipęs dėmesį į Sophios žodžius, kiek prisimerkė. - Net neee, nepamiršk, kad aš MV vadas, man tereikia paliest savo ženklą ir keli idiotai akimirksniu prisistatys manęs išgelbėt, - linksmai tarė. - Be to, turiu tavo lazdelę,- pridūrė Deppas, trumpam žvilgteldamas į kažkur netoliese numestą Sofi lazdelę. - Nors man atrodo, kad tave ir be jos nemenkai išgąsdinau, - plačiai išsišiepė. Galbūt mergina veide baimės ir nerodė, bet c'mon, tai buvo puikiai juntama. - Lažinuosi, kad dabar gailiesi, jog nepasivarginai surakinti mano rankų? - sušnabždėjo kiek prisimerkęs ir iškėlė antakį.

Sofei toliau sėkmingai bandant ištraukt savo rankas, Deppas tik stipriau suspaudė josios riešus. Po pastarojo merginos veiksmo, sukrizeno.
- Be jos tu nebe tokia galinga, mm? - nusijuokė. - Kuom tau nepatinka mano plaukai ir veidas? - susiraukė. - Dauguma moterų jais nesiskundžia, - liguistai išsišiepė, tačiau tuoj sukikeno. - Vau, Sophia, turėtum čia apsitvarkyti, - prisimerkė, nužvelgdamas prirakintą skeletą.

- O davai pažiūrim kaip tau tai pasiseks? - iškėlė antakius, ir akimirksniu patraukė rankas nuo merginos riešų ir kaklo. Nusiridenęs nuo Sofės, sukikeno ir pačiai jai nelabai spėjus susigaudyt, pasiekė kažkur čia netoliese besimėčiusią lazdelę. O tada ją tiesiog perlaužė per pusę. Neabejojo, kad tai ne vienintelė Sofios lazdelė, bet ei, juk reikia jas kažkaip pradėt naikint, ką? Nutaisęs tokias nekaltas akis, pasisuko į merginą ir sukikeno, pasiruošęs jos smūgių atakai.

Ai6ku Sofija greitai nušoko nuo lovos ir patraukė lyg niekur nieko prie vynų kolekcijos. Atidariusi vienas grotas pažvelgė į kelis butelius.
-1890. Tiks.
Pasiėmusi tą butelį Sofi trenkė jį į kažkokia lentyną. Tada aišku ji jau turėjo aštrų ginklą, mat pusę taros nubyrėjo. tada ji aišku nusiėmė Chalatą, kuris jai trugdytu ir liko tik su Victoria Secrets apatiniu trikotažu. Tada of course pasiėmė tų pačių metų vyno butelį ir šveitė į jį.
-Pirma tave sužeisiu, tada primušiu.

- Ohoo, o man dar sakė, kad vynas tau labai brangus... - prisimerkė po to, kai Sofė sudaužė butelį. Jai nusitraukus savo chalatą, Deppas, jeigu tai buvo įmanoma, prisimerkė dar labiau ir įdėmiai nužvelgė merginą. Oh, Sofija turėjo visai neblogai atrodantį kūną. ...ok, žiauriai gražų kūną, ir net jeigu buvo šlykštaus charakterio savininkė, tai į fizinius duomenis Johnnis dėmesio neatkreipti negalėjo. Pakėlęs akis kažkur ties merginos veidu, vos vos spėjo išvengti pareinančio butelio, galėjusio rimtai sužeisti, ir vietoj to, kad tai padarytų kaip nors kietai ar bent jau grakščiai, tiesiog nusivartė nuo lovos ant žemės.

-Tas vynas iš 1890-ujų. Nieko vertas.
Tarė ji ir netrukus atsirado prie Depp'o ir kelis kartus spyrė jam it kikbokso čempionė.
-Dabar tau šakės.
Šyptelėjo ji.

- Leisk tave apšviesiu, kuo vynas senesnis, tuo jis geresnis, - vyptelėjo, stebėdamas artyn einančią Sofę. Susilaikęs nuo padnoškės pakišimo merginai, tuoj pat to pasigailėjo, bo gavo kelis spyrius į šoną. Ir beveik trečdalis jų buvo tikrai skaudūs.
- Galėtum ir labiau pasistengt, - pro sukąstus dantis sušnypštė, muistydamasis vietoje kiek tik leido padėtis ir bandydamas sugriebt Sofės koją.

-Na jų ir skonis nelabai. Lenkiški turbūt.
sumurmėjo ji ir kniso butelio liekaną kurią turėjo rankoje į jo veidą.
- Kai kitą kartą mėginsi pasmaugt tokią kalę kaip aš padaryk savo darbą iki galo.
Dar kartą įspyrė į jo šoną.

O Deppas, greitos reakcijos dėka, spėjo užsidengti savo nuostabiai gražų veidą delnais ir jį išgelbėti nuo Sofės įniršio, tiksliau tai, nuo aštrios butelio liekanos, kuri subraižė vyro rankų plaštakas, paleisdama šiokį tokį kraujavimą.
- Turėsiu omeny! - patraukęs rankas, veik isteriškai šūktelėjo. Gavęs dar vieną spyrį šonan, tikrai skausmingai susiraukė, va čia jau buvo ne be prikolas. Susirietęs, stengdamasis apsisaugoti nuo dar gyvo galo spyrių iš merginos pusės, pakėlė akis į Sofią ir sugriebė ją už kojos, stipriai trukteldamas į save:
a) ji turėjo prarast pusiauvyrą ir skaudžiai krist žemėn;
b) ji turėjo prarast pusiauvyrą.

Aišku neišlaikiusi pusiausvyros ji dribo nugara į žemę. Aišku ji susirietė iš skausmo, mat ant žemės buvo pirmojo butelio šukių, kurios skausmingai įsirėžė į jos nugarą krentant. Aišku ji mėgino atsikelti, bet nesėkmingai, mat daug jėgų atėmė stengimasis nerėkti arba neinkšti.

Pavykus Deppo manevrui, kuris be jokios abejones ir turėjo pavykti, I mean, juk tik palyginkim vyrišką ir moterišką jėgas, Johnnis skausmingai atsiduso ir susiėmė už šono. Ko gero Sofė su tais savo išprotėjusios bobos spyriais bus sulaužiusi jam kokį nors silpnesnį šonkaulį (jau laiminga? xD). Kadangi Sophia kuriam laikui buvo nukenksminta (aišku vyras nežinojo, kad ji sukrito tiesiai ant šukių), visgi pasijuto gerokai lengviau. Bent jau kol moteriškė atsigaus. O dabar tiesiog galvojo kaip po galais reikia atsikelt nuo žemės.

Išgirdęs inkštelėjimą, skirtingai nei kad būtų įprasta Deppas ne pradėjo žvengt ir šaipytis iš savo sakykim priešo, kurį pavyko nuskriaust, bet vietoj to, pakėlė žvilgsnį į kažkur šalimais ant žemės tysančią pusnuogę Sofę.
- Taip tau ir reikia, - vyptelėjo. Įrėmęs rankas į žemę, per nemenką skausmą atsisėdo vietoje, o tada iš lėto, labai iš lėto, pasikėlė ir padėjo sėdimąją ant lovos. Šiaip ar taip, ilgai ant kojų nebūtų išstovėjęs.