Sofi Namas.

Padėkojęs, atidarė grafiną ir iki pusės pripildė savo stiklinę ugnine. Ją suėmęs, gurkštelėjo gėrimo.
- Negalėtum, - apsipatenkinęs šyptelėjo. - Beje, aš vis dar nežinau tavo vardo...? - tarstelėjęs kiek klausiamu balso tonu, prisimerkė.

- Sugebėjai atkapstyti mano adresą, bet vardo ne?
Šyptelėjo ji ir pažvelgė pro langą.
-Aš Sophia.
Tada pažvelgė į Depp'ą ir atsisėdo į krėslą stovinti priešais sofą.
-O tu būsi....?

- Kapinėse taip ir nesiteikei prisistatyti, o tavo adresą rasti buvo lengva. Per daug lengva, - taręs gurkštelėjo savo ugninės. Išgirdęs savo pašnekovės vardą, šyptelėjo.
- Johnny Depp. O maniau, kad perskaitei nors vieną bulvarinį laikraštį ir mano vardą pavardę sužinojai pati, - nusijuokė, omeny turėdamas tai, jog kelias pastarąsias (ir ko gero ateinančias) savaites, Deppo vardas buvo minimas beveik kiekvienoje populiaresnių laikraščių pirmųjų puslapių antraštėse.

-Laikraščių neskaitau, nes tai laiko gaišimas.
Tada ji koketiškai šyptelėjo
-Reikės susirasti tavo byla Ministerijoje.
Nusijuokė

- Esmė tame, jog prieš atvykimą į UK, gyvenau visai kitur, abejoju, kad ministerija turės mano bylą, - pakėlė žvilgsnį į Sofi ir šyptelėjo. - O va tavo istoriją ir svarbesnius gyvenimo faktus norėčiau sužinot iš pirmų lūpų, nelindęs į ministerijos archyvą, - sukikeno.

- Man įdomus, - patikino Deppas, gurkšteldamas ugninės. Atitraukęs stiklinę nuo lūpų, pakėlė žvilgsnį į Sofi ir nutaisė tokį beveik apgailestaujamą veidą. - ...bet jeigu tau bus maloniau, jei tiesiog paimsiu tavo bylą ir viską perskaitysiu pats... - gūžtelėjo pečiais.

- Penkios minutės pokalbiui, trys klausimai sužinoti tavo gyvenimo istorijai... tu ribotas žmogus, Sofia, - kiek prisimerkęs sukikeno. Trumpam užsičiaupęs, stebėjo merginą, bandydamas sugalvoti klausimus, į kuriuos būtų galima gauti kuo išsamesnius atsakymus.
- Kokie buvo tavo ir tavo senelio santykiai? - nutraukė stojusią tylą kilstelėdamas antakį.

- Būtent todėl aš ir tikiuosi, kad man pavyks išsiderėti daugiau nei tris klausimus, - šyptelėjo Deppas. Klausydamasis Sophios žodžių, nežymiai prisimerkęs nukreipė žvilgsnį į kažką merginai už peties, o pats jos pasakojimas apie Voldemortą tikrai priminė senąjį Ridlį - visada oficialus ir vengiantis paviršutiniškai rodyti emocijas. Merginai nutilus, Johnas pažvelgė į Sophi ir gurkštelėjo ugninės, visai ištuštindamas savo stiklinę.
- Tu norėjai tapti jo įpėdine?

- Tada... kurių galų į savo tikslų sąrašą įtraukei planus užgrobti Ministeriją? - kilstelėjo anakį, prisimindamas savo pašnekovės žodžius pačioje pradžioje ir išsakytus tikslus. - Manai, kad ten bus kažkas kitaip? Galiu nuvilti, - sukikeno.

- Sakiau gal.
Ji mostelėjo ranka
- Jis norėjo, kad viską daryčiau su MV užnugariu, o tokie jo norai manęs nedomino.

Tarstelėjo užsimerkdama.

- Jis pasižymėjo liguistu valdžios troškimu, sakyk ką nori, bet neabejoju, jog tu nors dalį to iš jo paveldėjai, - šyptelėjo. - Ar dar kas be manęs žino, kad tu jo anūkė? - kilstelėjo antakį, pildydamas savo paskutinę taurę likusia ugnine.

- Valdžia man patinka, bet ne taip liguistai kaip jam.
Atsimerkė ir vėl įsistebilijo į jį
- Tu vienintelis tai žinai.

- Ir apie tai neturi niekas žinoti, right? - kilstelėjo antakį kiek prisimerkęs. Uždaręs beveik tuščią grafiną, kilstelėjo savo stiklinę ir gurkštelėjo gėrymo.
- Paprastai taip nedarau, bet... tu irgi norėsi pasinaudoti trijų klausimų teise/ - nusijuokė.

- Aš ne toks, kuris tiesiog ima ir išpliurpia tokius dalykus, - patikino Deppas. Išgirdęs klausimą, kiek prisimerkęs gurkštelėjo ugninės.
- Ilga istorija trumpai: jis dave užduotį man nužudyti savo merginą. Tai buvo kerštas už ją, - sumurmėjo.

- Žinai, tokia užduotis manęs nestebina.
Tarstelėjo ji.
- Jam patiko stebėti kenčiančius žmonės... O jei žmogus kentėdavo dėl prarastos meilės jis jausdavo Euforiją.

- Tai nestebino nieko, - atsiduso. Linktelėjęs, pastatė stiklinę su keliais milimetrais likusio skysčio dugne ant stalo, ir pakėlė žvilgsnį į Sofi.
- O tavo senelė?.. - kilstelėjo antakį, bandydama įsivaizduoti kokia buvo Voldžio žmona ir ar jis ir ją nužudė.

-Mano Senelė? hm...
Ji pakėlė akis į lubas.
-Gal mirus, gal ir ne... Niekas apie ją nekalbėdavo.

- Kodėl? - kilstelėjo antakį. - Ji buvo tokia kaip ir Voldemortas? - tyliai pasiteiravo, turėdamas omeny jos charakterio bruožus.

-Gal dėl to, kad niekas jos nepažinojo?
šyptelėjo ji ir vėl pažvelgė į Depp'ą