Allano

Prašnekėjęs su Ashle geras dešimt minučių, nuleido mergytę ant švaraus kilimo, leisdamas jai paropot, sakykim, pramankštinti kaulus. xD Įsijungęs televizorių, nukreipė žvilgsnį į tą daiktą, užmesdamas akį į mergytę. Ir kai pasižiūrėjo į ją po sekančių penkių minučių, išpūtė akis, džiaugsmingai sukrykšdamas kaip visai mažas vaikas.
- Mieloji, tu stovi, - plačiai išsišiepė, už rankučių suimdamas savo dviem dantukais besišypsančią Ashlę, suteikdamas jai paramą. - Awww, aš tavim didžiuojuos, - paėmęs mergytę į rankas, pakštelėjo jai į žanduką ir pakilo nuo lovos. - Einam pasakysim mamytei ką tu ką tik padarei, - sukrizeno. Su dukra rankose nukeliavęs į terasą, su kiek prislopintu džiaugsmu nužvelgė ant žemės sėdinčią Amę.
- Ummm, Ami? - tyliai tarstelėjo, prisėsdamas ant vieno iš pufikų.

- Ashlė norėjo tau kai ką parodyti, - sukikeno, ant žemės keturiom nuleisdamas mergytę. Tyliai ją paraginęs, viltingom akutėm stebėjo kaip iš lėto Ashlė bando stotis ant savo kojyčių.

Ashlei tvirtai atsistojus ant kojų, nesusilaikęs prisidėjo prie džiaugsmingų plojimų ir veide išlaiykdamas ne ką menkesnę džiugią šypseną nei prieš tai, pakilo iš savo vietos.
- O dabar princesė eina valgyt, - sukikenęs pareiškė, ištiesdamas rankas į mergytę.

Pasijutęs beveik ignoruotas, gerokai nustemba, tačiau stengdamasis to nerodyti veide, tiesiog nuleidžia tuščias likusias rankas ir nukeliauja į virtuvę. Uždaręs slankias duris, praeina pro virtuvę, tačiau stabteli tarpduryje ir atsisuka į Amę.
- Kai ją pavalgydinsi, norėsiu pasikalbėt, - galiausiai kuo nerūpestingiau prabyla, ir apsisukęs, nueina į miegamąjį, kur įsitaisęs lovoje, toliau žiūri televizorių. Leisdamas vaizdams bėgti pro akis nepaliekant jokio pėdsako galvoj ar jokio supratimo ką ten rodo, svarsto ką reiktų sakyt Amei. Beabejo, jei tik ji nevengs to pokalbio.

Visą savo laiką išnaudojęs svarstydamas iš kurio galo reiktų pradėt pokalbį su Ame, būtent jai netrukus ir įžengus į kambarį, atsidūsta, nieko realiai ir nenusprendęs per tas kelias minutes. Atsisėdęs vietoje, pasislenka kiek toliau, ant dvigulės lovos padarydamas vietos ir moteriai.
- Kas tau yra? - tiesiog tiesiai šviesiai paklausia, pakeldamas į ją akis.

[[Eksperimentuoju. xDD Ar keista, kad tokie postai man atrodo gražesni, nei rašomi būtuoju laiku? O.o]]

Kilstelėjęs antakius, nutaiso klausiamą žvilgsnį ir pasisukęs į Amę, kuri kaip tik nuleidžia akis, prikanda lūpą.
- Tu juk žinai, kad aš tave myliu, - tarsteli, švelniai suimdamas moters smakrą ir dalinai pasuka jos veidą į savo pusę. - Nori pasakyt, kad nebejauti to paties? - kitaip tiesiog negalėjęs suprasti to "nesijaučiu taip, kaip anksčiau", tyliai pasiteirauja ir nykščiu perveda per Amės skruostikaulį.

- Tada kame reikalas? - kilsteli antakį, tačiau visai netrukus gavęs atsakymą, atsidūsta, žemėn nudelbdamas akis. - Ką padarei tą padarei, to juk nebepanaikinsi, - gerokai tyliau sumurma, stebėdamas ant grindų ropojančią Ashlę. - Aš tik nenoriu, kad tai gadintų mūsų santykius.

- Ami, tau tikrai nereikia teisintis... - pradeda pakeldamas žvilgsnį į moterį, tačiau tuoj pat jos pertrauktas, beviltiškai atsidūsta ir akimis sekdamas ropinėjančią mažylę, neradęs kitos išeities, tiesiog klausosi Amės žodžių. Norėjęs prieštarauti ties ta vieta, kur moteris tikina esą blogiausia žmona visame pasaulyje, prikanda lūpą susilaikęs. Kalbai pasisukus apie Johnną, tiesą sakant, visam sekančiam pasakojimui apie jį ir besisukant, stengiasi sutramdyti kylančias emocijas: beviltiškumą, liūdesį, įniršį ir pyktį, bei nenumalodmą norą, tiesiog tą akimirką eit ir iškult Deppo snukį už savo žmoną, bet juk akivaizdu, kad taip pasielgęs, Allanas iš karto taptų lavonu - tas vyras nužudė Voldemortą, ir nors nesakau, kad Allanas silpnas burtininkas ar prastas žiobariškų muštynių žinovas, juk jųdviejų galių lyginti negalima. Išgirdęs apie spyrį ir netrukus sekančią prasmingą tylą, nesusivaldęs nevalingai sukikena, atitraukdamas akis nuo Ashlės ir pakeldamas jas į Amę. Neprasižiojęs ir leidęs jai baigti savo kalbą, galiausiai šypteli.
- O aš nenoriu gyventi be savo žmonos. Kad ir ką kvailo ji gali iškrėsti. Aš ją visvien abai myliu, - veide išlaikydamas tokią šypseną, tylesniu balso tonu tarsteli, ir galiausiai apkabina Amę.

[[ http://www.demotyvacija.lt/naujausi/visi/blogi-dalykai-nutinka-geriems-zmonems-1447693.html xDDD]]

Po išgirstų Amės žodžių tik šyptelėja, stipriau glėby suspausdamas moterį.
- Abu pridarėm klaidų, - sumurma, vos vos atsitraukdamas, kad galėtų matyti josios veidą. - Ir man atrodo, kad iš jų pasimokėm, - prikanda lūpą, įsmeigdamas žvilgsnį į moters akis.

- Kaip galiu nenorėt? - kiek susiraukia. Ashlei susidėjus rankutes ant lovos krašto ir kažką suveblenus, Allanas visgi yra priverstas nuo Amės atsitraukti. Į rankas paėmęs mergytė, nusišypsojo.
- Mums juk tavęs labai reikia. Man jūsų labai reikia.

- O dabar nusiramink, viskas juk gerai, - šypteli. Atlaisvinęs vieną ranką, ja pasitelkia, kad pratęstų Amės pradėtą procesą ir nuvalo likusias ašarėles.

- Tu neįsivaizduoji kaip viskas buvo be tavęs, - prikando lūpą, nejučiom prisimindamas visus išgertus įvairius alkoholinius gėrimus per Amės namuose nebuvimo laikotarpį. - Aš tavęs pasiilgau labiau, - sukikeno.

- Lažintis? - kiek prisimerkė, nukreipdamas žvilgsnį į Amės akutes. - Padarom kitaip. Tu man įrodyk, kad pasiilgai manęs labiau, - sukikeno.