Allano

Nesipriešinęs sukiojamas Amės, Allas sukrizeno.
- Pfff, visai ne, - patikino. Ok ok, ta kempinė kuteno. Labai kuteno. Bet... c'moooon, Allanas, vos pajutęs kutulį, nesusiries ant dušo grindų kaip mažas vaikas ir mosuodamas kojom nepradės raitytis, bandydamas išsisukti?

- Turbūt dušo nebus per daug, ką? - sukikeno omeny turėdamas tai, jog šiandien, per pastarasias tris-keturias valandas maudosi antrą kartą. Pastumtas po vandeniu, užsimerkė ir nuleido savo veidą žemyn, nenorėdamas, kad vanduo nutekėtų ne ten, kur reikia, pavyzdžiui į nosies šnerves.

Nusiplovęs nuo savęs visą muilą, Allanas delnais patrynė savo veidą ir išjungė vandenį. Kelis kart sumirksėjęs, kol atsimerkė normaliai, pravėrė dušo duris ir išlipo lauk, pasigriebdamas sau didelį rankšluostį. Pasivarginęs nusisausinti savo kūną, krizendamas nužvelgė šlapius savo apatinius, likusius dušo kabinoj. Apsivyniavęs rankšluostį, aplink apatinę savo kūno dalį, įmetė juos į skalbinių dėžę ir nuo kažkokios atramos pasiėmė savo rūbus.

- Okay, lekiu susirast ką apsirengt, - sukrizeno ir priėjęs prie jau pilnai apsirengusios Amės, pakštelėjo jai į žanduką. Išėjęs iš vonios, nukeliavo į miegamąjį ir ant lovos sumetė savo drabužius. Pravėręs spintos dureles, išsitraukė sau apatinius ir netrukus jai pakeitęs rankšluostį, apsirengė džinsus ir marškinėlius, beabejo neužsisagstydamas jų iki galo. Perbraukęs per savo drėgnus plaukus, uždarė spintą ir paėmęs rankšluostį, nunešė ją į vonios kambarį.

- Kaip visad, - sukikeno, žvilgsniu nusekdamas Amę. Pakabinęs rankšluostį ant radiatoriaus, išėjo iš vonios kambario, paskui save uždarydamas duris. Nukeliavęs į svetainę, nurinko nuo stalo pasilikusius puodelius, prieš tai pribaigęs savo atšalusią arbatą, ir nužygiavo virtuvėn, kur pradėjo plauti indus.

Išgirdęs Amė balsą, žvilgtelėjo į ją pro petį.
- Tik todėl, kad to nedaro mamytė, - sukikeno, žodžius adresuodamas labiau Ashlei. Aišku, čia nebuvo priekaištas ar kažkas tokio, tik mažytė pastaba. (sun) Pabaigęs plauti puodukus, juos nušluostė, sukišo į spintelę, tada nusisausino rankas ir atsisukęs į žmoną su Ashlę, pasirėmė rankomis į spintelę sau už nugaros.
- Jai puikiai sekasi, - nusišypsojo, omeny turėdamas mažytės vaikščiojimą.

- Ok, visų pirma, viską lemia auklėjimas, - kilstelėjo pirštą. - Taigi, prieš kur nors išeidama ji mums praneš, grįš namo iki dešimtos, savaitgaliais - iki vienuoliktos, - tvirtai tarė ir linktelėjo. Išgirdęs visai Amei nebūdingus jos žodžius, kiek prisimerkė.
- Draugės žiobarės? Mamyčių klubas? Mieloji, kuo toliau, tuo labiau man atrodo, kad aš tavęs nebepažįstu, - sumirksėjo.

- O tu pabandyk įsivaizduot, kai į mūsų lovą atbėgs tokie du, - sukrizeno. - Ką gi,tada prieš eidami 'gulti', turėsim įsitikinti, kad nežaibuoja, kad Ashlės kambaryje nėra jokių monstrų ir kad ji ramiai miega, - plačiai išsišiepė. - Kaip sakai, - kiek susiraukė, žvilgteldamas į žmoną. - Ar egzistuoja super tėtukų klubas, kuriame būtų galima gerti ugninę ir stebėti kvidičo rugntynes gyvai? - prisimerkė. - Aišku, laisvu laiku jie šnekėtųsi apie savo vaikų padarytą pažangą, - skubiai pridūrė.

- Ne problema, - sukikeno. Ne ne, Allanas tikrai nesiruošė pirkti dar didesnės lovos nei turėjo dabar, ketino ją tik paplatinti kai ateis laikas.
- Rimtai? - sumirksėjo, akimirksniu panorėjęs tapti to klubo nariu. - Aš nemanau, kad žmonoms ir vaikams ten būna įdomu, bet... man tokios sąlygos tinka, - sulinksėjo.

- Šeimos laikas?.. - kiek susiraukė, visgi nusprendęs dar apsvarstyti stojimą į ta klubą. - O kada šeimos laikas būna klube pas moteris? - sumirksėjo, nukreipdamas žvilgsnį į trepsenančią Ashlę.

- Hmm, ok, tada kai tu jį įsteigsi su savo nėščiom draugėm žiobarėm, galėsi padaryt šeimos laiką nors kartą į savaitę, - sukikeno. - Oh c'moooon, manau buvo labai akivaizdu, kad tu mergaitė, kaip jie galėjo tavęs nemokyt normaliai? - sumirksėjo ne\ymiai susiraukęs.

- Tėtukai galės... ummm... - kiek prisimerkė. - Jau žinau, - pareiškė išsišiepdamas. - Kai bus šeimos laikas, mamytės eis daryt ko nors skanaus valgyt, o tėtukai užsiims savo vaikais, - sukrizeno. - Kuom skyrėsi jūsų mokymas nuo įprastos programos, sakykim, kaip hoge? - kilstelėjo antakį.

- Oh, kuom tau jis netinka? - kilstelėjo antakius. - Ashle, visai ne, neklausyk jos, - pavartė akis Allas. - Mes tik norim umm kuo daugiau laiko praleisti suu savo vaikais, - sukikeno. - Turėjo būti labai linksma, - išgirdęs apie mokymą Durmštrange, susiraukė, aiškiai savo žodžiuose naudodamas sarkazmą.