Allano

- Gerai gerai, supratau, - atsiduso pavartydamas akis. - Tada klubo steigėja galės nuspręsti kas bus veikiama per šeimos laiką, - sukikeno, žvilgteldamas į Amę. - Ooo, Hoge nebuvo nieko panašaus. Tokie visokie Crucio, Imperio ir Avados buvo tik teorija, - kiek prisimerkė Allas. - Blogiausi kerai mokykloj, kuriuos kada nors esu pavartojęs, buvo sectumsempra, - sukikeno.

- Skamba puikiai, - nusišypsojo. - Ummm... tai buvo vienas kvailas klastuolis, - kiek prisimerkė Allas, bandydamas prisiminti visas aplinkybes. - Jis mane žiauriai erzino ir galiausiai prisižaidė, - sukikeno.

- Jis kabinėjosi prie Mandės [[Vi novelėj suradau savo žmonos vardą - Armanda. xDD]] ir man tai tikrai atsibodo, - atsiduso pavartydamas akis. - Baigęs Hogvartsą prisijungė prie MV ir greitai mirė, - tarstelėjo lyg būtų perskaitęs Amės mintis.

- Klastūnyne jie visi tokie patys, vienodi žiurkės, - murmėdamas pavartė akis. - Anywaaaaay... - gerokai linksmiau tarstelėjo sumirksėdamas. - Aš siūlau princesei pavalgyt ir galėsim eit kur nors pasivaikščiot, - sukrizeno.

- Nebūtinai į parką, galim paeit kur nors toliau, sakykim... - gūžtelėjo pečiais ir kiek prisimerkė, bandydamas sugalvoti kokią nors vietą kur būtų galima nueit visiems trims. - Terasa irgi tinka, - sukikeno linkteldamas.

Tvora juosianti namą - neaukšta, o aplink gyvena vienišos, viengungės arba išsiskyrusios moteros, taigi tai irgi nebuvo pats saugiausias variantas. Aišku, tos vidutinio amžiaus krizinės moterys Allano nedomina, just sayin'. Palinkėjęs Ashlei skanaus, sukikeno ir priėjo prie šaldytuvo, šį kart po jį apsižiūrėdamas pats. Išsitraukęs obuolį, vėl grįžo prie spintelės, į kurią atsirėmė rankomis, žiūrėdamas pro langą, ir atsikando vaisiaus.

Per tą laiką suspėjęs sugriaužti obuolį, prabilus Amei Allas linktelėjo. Išmetęs likusį graužtuką, užkaitė virdulį ir iš viršutinės spintelės išsitraukęs sau puodelį, į jį sudėjo po du šauktukus kavos ir cukraus.

- Visų pirma, tai kava man, o savęs kavos su druska nenuskriausčiau, - sukikeno. Vandeniui užvirus, Allanas juo užpylė puodelį.
- O gal tu irgi nori? - kilstelėjo antakį, žvilgteldamas į žmoną. - Žinai, druska vietoj cukraus dar nieko. Viena iš mano žmonos seserų kažkadaise vietoj cukraus pripylė žiurknuodžių, - prisimerkė.

Išgirdęs apie sukeistus indelius, Allanas susiraukė.
- Ačiū, mano meile, kad man tai pasakei prieš paruošiant kavą, - pavartė akis. Išpylęs visą puodelyje buvusį skystį į kriauklę, iš naujo pasidarė sau kavos, šį kart tikrai tikrai sudėdamas ten porą šaukštukų cukraus.
- Žinai... - kiek prisimerkė, su puodeliu atsisukdamas į Amę. - Jeigu tikrai tikrai norėčiau ko nors atsikratyti, aš panaudočiau ipritą ar kalio cianidą, - tarstelėjo. - Tiesa, pirmasis blogai tirpsta vandenyje, o antrasis yra panašus į druską, bet... jie abu labai labai veiksmingi, - sukrizeno gurkšteldamas kavos. Ne ne, sakykim, kad Allanas tikrai nieko tokiais būdais neatsikratė, jis tai išmoko dirbdamas su chemija Skutelyje!

- Taip, bet... avada suveikia greitai ir neskausmingai, o kava/arbata patiekta su nuodais... - nutęsė gūžteldamas pečiais, po savo žodžių palikdamas reikšmingą tylą. - Gerai, užteks trepinėt virtuvėj, naudingiau Ashlei bus pavaikščiot po kiemą, - sukikeno. Vienoje rankoje nešdamasis puodelį kavos, priėjo prie slankių stiklinių durų tiesiai į terasą ir jas pravėręs iki galo, paliko virtuvę, įsitaisydamas ant sofutės terasoj.

- Tai ką? Tau patinka specialūs efektai? - sukikeno kilsteldamas antakį. Nužvelgęs ant kilimo ropinėjančią, o netrukus ir sėkmingai stotis bandančią Ashlę, nusišypsojo ir gurkštelėjo kavos.

- Tu pažiūrėk, - sukikeno, Ashlei normaliai atsistojus ant savo dviejų kojyčių. - Nieko jai neatsitiks, - patikino. - Princese, tu šaunuolė, - plačiai nusišypsojo.