Allano

Prie Allano namų durų atbildėjo Violet Su lagaminu rankoj. Aišku, net nebelsdama ji įėjo į vidų
-Teti?
paklausė ji, nusimaudama batus

Puikiai išgirdęs dūžtantį langą virtuvėje, net nepasivargino pasikelti eit sutvarkyti Amės pykčio proveržio pasekmės. Žvilgtelėjęs pro praviras duris į koridorių, pro kurį praėjo moteris, iš pastebėtų aprangos detalių aiškiai išsiruošusi kažkur pašėlt, atsiduso, vėl nukreipdamas akis į lubas. Rimtai ant Amės pyko, todėl leido jai eiti. Laukdamas, kol prižadinta stiklo dūžimo garso pravirks Ashlė, arba kokius nors gyvybės ženklus parodys Monica iš antro aukšto, užsimerkė, siekdamas nors trumpam pailsėti. Ir aišku jo planai netrukus buvo sugriauti. Išgirdęs jau senokai girdėtą, netgi kažkiek išsiilgtą balsą, pakilo nuo lovos ir išėjo į koridorių.
- Vi, - maloniai nustebęs kilstelėjo antakius ir nužvelgė savo dukrą - personą, kurią savo namuose greitu laiku pamatyti tikėjosi bene mažiausiai. - Ką čia veiki? - pasiteiravo prieidamas arčiau.

-Šiaip net nežinau ką čia veikiu. Tiesiog paėmiau lagaminą ir ėjau kur kojos neša.
Mergina apsidairė ir pažvelgė į tėvą.
-Jei trukdau, galiu išeit.
pažvelgė į jį nekaltom akytėm

- Tai kaip ten einasi vykdyti savo planą "noriu gyventi atskirai nuo savo tėvo", mm? - kilstelėjo antakį, ties krūtine susikryžiuodamas rankas. - Ne ne ne, - skubiai ištarė patikindamas, jog Vi čia yra reikalinga. Ne ne, tikrai ne tam, kad paerzint ponią Scott.
- Tavo kambario net neliečiau, - sukikeno.

-tas planas pasidarė kiek per sunkus, kai supratau, kad tavęs pasiilgau.
ji numetė lagaminą ir jį apsikabino
-Oh, kaip faina :3 o jau bijojau, kad jis bus rožinis žaidimų kambarys .-.

Išgirdęs tokius mielus žodelius, sumurmėjo kažką panašaus į "d'aww" ir kiek palinkęs prie dukros, ją taip pat apkabino.
- Rožiniu žaidimų kambariu tapo Ashlės kambarys, - pavartė akis, tačiau suvokęs, kad Vi ko gero nežino kas per viena ta Ashlė yra (juk mergina dar net nežinojo mažytės vardo), šiek tiek atsitraukė. - Tu dar nematei savo sesės, - su šypsena tarė ir suėmė Vi už rankos, ketindamas nusivesti ją pas Ashlę.

-Gugio? Tai jis yra Ji?
kiek pasimetė
-Oi ne, tik nevesk pas ją, nes direktorė pyks, kad prileidai tokį siaubingą padarą prie jos dukros .-.

- Mhm, tai aštuonių mėnesių mergaitė, - šyptelėjo. Išgirdęs apie Amę ir Vi siaubingumą, susiraukė. - Žinai, neabejoju, jog jai tai visai nerūpi. Be to, ji jau senai prarado direktorės darbą, - tokiu beveik linksmu veidu ištarė. - C'mon, nenori jos pamatyti? - kiek prisimerkė.

-Aišku, kad noriu pamatyt
Šyptelėjo ji
-Bet, kaip suprast? Prarado darbą?

Allanas nusišypsojo ir savo delne stipriau spustelėjęs dukros rankutę, nusivedė ją į antrą aukštą.
- Tu nežinojai? - kilstelėjo antakį, stabtelėjęs prie Ashlės kambario durų. - Hoge juk jau senai nebe MV valdžia. Mokyklą valdo Fenikso Brolija ir kažkokia jų paskirta direktore. Amė jau senai nušalinta nuo tų pareigų, - sukikeno. Paleidęs Vi ranką, tyliai pravėrė kambario duris. Pirma kyštelėjęs ten savo galvą, netrukus plačiau atidarė duris, leisdamas įeiti į merginai.

-Kad žinok,girdėjau pletkus, bet nelabai patikėjau
tyliai jam tarstelėjo ir įėjo į vidų. Tada pamatė jos lovyte. Ir tada Ashley. Ji prisiartino.
-Oh, ji tokia miela. Bet bus dar mielesnė jei bus visa atsigimus į tave.
Pažvelgė į tėvą beveik susigraudinusiu veidu.
-Bet aš vis dar mieliausia ir mylimiausia tavo dukra?
kažkaip ne iš šio nei iš to, tyliai paklausė savo tėvo.

Nužvelgęs prie lovytės priėjusią Vi, nusišypsojo ir pats žengė artyn. Paglostęs ramiai miegančios mergytės žanduką, pakėlė akis į tyliai prabilusią Vi.
- Visi sako, kad ji į mane labai panaši, - prisipažino ir tyliai sukikeno. - Brangioji, tu visada tokia buvai ir būsi, - nusišypsojo.

Be garso tarė "YES". Ir vėl pažvelgė į Ashley
-Teti, tau reiktu nupirkti fortepijoną.
pažvelgė į jį

- Oi ne, - kiek susiraukė. - Fortepijono dangčiu galima prisispausti pirštus, o turint omeny tai, kad Ashlė dabar kiša juos visur kur nereikia... - sumurmėjo. - Be to, aš nemoku juo skambinti, - gūžtelėjo pečiais.

-jis galėtu būt mano kambaryje- šyptelėjo- be to galečiau tave išmokinti.

- Vi, tu juk nenori man pasakyti, kad aš nežinojau jog tu moki grot fortepijonu? - nežymiai susiraukęs primerkė akis, įsmeigdamas žvilgsnį į merginą. - Žinai... puiku. Greitu laiku nupirksiu, - tikėdamasis, jog Amei pianinai,fortepijonai, ir panašūs klavišiniai labai nepatinka, atsiduso ir šyptelėjo.

-o aš nesakiau, kad groju nuo mažumės?
patraukė vieną plaukų sruogą nuo akių.
-O, kaip bus fainai
laimingu veidu pažvelgė į tėvą

Išgirdęs Vi klausimą, papurtė galvą, imituodamas neigiamą atsakymą ir akimirksniu susigrauždamas, kad va net nežino kuom jo nuosava dukra užsiiminėja. Atsidusęs, atsitraukė nuo Ashlės lovelės ir pakėlė akis į Vi.
- Byy the way, pas mus kurį laiką pagyvens Amės dukterėčia, - užsiminė apie Moncę, esančią kitapus koridoriaus savo kambaryje, jau kurį laiką nerodančią jokių gyvybės ar savo egzistavimo ženklų. - Ji tavo bendraamžė, gal visvien bus linksmiau, - gūžtelėjęs pečiais nusišypsojo.

Išgirdęs prasiveriančias ir netrukus užsidarančias namų duris, Allanas kiek prisimerkė.
- Kas pagaliau teikėsi parsirasti namo, - nestokodamas savo balse sarkazmo sumurmėjo, žiūrėdamas į Vi. - Kai išeisi iš kambario, uždaryk duris. Jai reiktų pamiegoti dar geras porą valandų, - tarstelėjo, omenyje turėdamas Ashlę. Palikęs savo dukras vienas, nusileido į pirmąjį aukštą ir apsidairė. Išgirdęs iš virtuvęs bėgančio vandens čiaupo garsus, nukeliavo būtent ten. Išvydęs moters apdarą, tą lateksinę suknelę, kilstelėjo antakius.
- Kur tu buvai?

- Šen bei ten? Aš tavo vyras, neturi teisės taip su manim kalbėti, - susiraukė, prieidamas arčiau Amės. Išgirdęs tolesnius jos žodžius, netruko visko suprasti ir rimtai įsiusti. Visgi stengdamasis susivaldyti, užsimerkė ir giliai įkvėpė.
- Buvai pas jį, tiesa? - atsimerkęs įsmeigė žvilgsnį į žmonos akis. Akivaizdžiai tai suprato, bet tiesiog turėjo tai išgirsti iš Amės lūpų.

Jeigu Allanas būtų animacinių filmukų veikėjas, tai tikriausiai dabar taptų visas raudonas ir pradėtų leisti garus iš ausų, kaip koks užviręs virdulys. Tačiau toks nebuvo ir vietoj to, susikaupusį pyktį, kuris pasiekė neleistiną ribą, išliejo trenkęs stiprų antausį savo žmonai, sušnypšdamas "paleistuvė". Ko gero ranką prieš moterį pakėlė pirmą kartą, ir tai tik žiauriai nebesusivaldęs, bet... Amė leido sau gerokai per daug.