Allano

Beveik nepaveiktas Amės silpnumo ženklo po savo poelgio, ašarų, stebėjo kaip moteris nuo savo piršto nusimauna žiedą. Likęs virtuvėje vienas, pagriebė nuo stalo žiedą ir įsidėjo jį į kišenę. Prabuvęs patalpoje rankomis pasirėmęs į stalą, atsitiesė išgirdęs, kad Amė keliauja į antrąjį aukštą, akimirksniu supratęs ką ji bando padaryti. Paspyręs sau iš kelio pasimaišiusias virtuvės duris, sparčiu žingsniu išėjo į kiemą, kur dabar žliumbianti Amė būtent ir radosi, bei priėjo artyn.
- Ką tu sau manai? - susiraukė, ištiesdamas rankas į savo dukrą, kurios neketino taip lengvai atiduoti dar kartą. - Negana to, kad pasielgi kaip kekšė, tai dar ir pas savo "BUVUSĮ" mūsų dukrą nusitempsi?! - kone ne savu balsu šūktelėjo, pabrėždamas žodelį 'buvusį', neabejotinai sutraukdamas daugumos smalsių kaimynų dėmesį, ant kurių, tiesą sakant, šiuo metu buvo dėjęs skersą

- Aha, dabar jis tavim pasinaudojo? O kaip ta nuostabi kartu praleista naktis? - ne ką mažiau prislopinęs savo balso toną išrėkė. Kadangi girdėdama Allaną rėkiantį Ashlė užbliovė tik dar labiau, nuleido rankas, bo širdis tiesiog neleido šitaip rėkiančio vaiko išplėšti iš motinos-paleistuvės rankų. Likęs stovėti vietoje giliai kvėpuodamas, nužvelgė privažiavusią taksį.
- Noriu skyrybų, - pareiškė prieš moteriai spėjus įsėsti į mašiną. Daugiau nebešvaistęs laiko lauke, apsisuko ir grįžo atgal į namus, paskui save garsiai trenkdamas durimis. Buvo paveiktas akimirkos, todėl šiuo metu savo išsakytų žodžių nesigailėjo visiškai. Nuėjęs į svetainę, pravėrė spintelės durelės ir iš jos išsitraukė stiklinę bei butelį kažkokio stipraus alkoholinio gėrimo, prisėdo ant sofos. Atkimšęs butelį, pripildė stiklinę gėrimu ir suėmęs ją net iš pykčio drebančiom rankom, visą susivertė, netrukdamas jos ištuštinti.

Alkoholio pagalba numalšinęs sukilusius nervus, Allanas galiausiai pakilo nuo sofos ir nužvelgė tuščią butelį, mat iš pradžių gėręs tik iš stiklinės, visai netrukus įsidrąsino gerti tiesiog iš butelio. Tiesa, vyras gėrė retai kada ir nedaug, todėl nuo šitokio alkoholio kiekio taip staigiai pakilus nuo sofos, jam mažumėlę apsisuko galva. Trumpam sustojęs sumirksėjo. Visgi pavykus išlaikyti pusiausvyrą, suėmė butelį už kaklelio ir lėtu žingsniu nukeliavo į virtuvę. Į šiukšlių dėžę sukišęs tuščią tarą, rankom pasirėmė į kažkokią spintelę ir nukreipė žvilgsnį pro langą. Ir būtent tada pastebėjo kažkokį juodą taškelį tolumoje, iš pažiūros skrendantį tiesiai į langą, pas Allaną. Geriau įsižiūrėjus buvo galima pažinti pelėdą. Ir ji buvo Amės. Kažką piktai sumurmėjęs, apsisuko, net neketindamas to durno padaro įsileisti vidun ir tiesiog palikti likimo valiai išsitėškus į langą. Tačiau netrukus apsigalvojo ir pavartęs akis, pravėrė langą, laukdamas kol pelėda įskris vidun. Tam tuojau ir atsitikus, nuo gyvūno kojos nurišo laiškelį ir jį išlankstęs, akimis permetė tekstą, parašytą akivaizdžiai ne dailiu Amės raštu, o kažkokio neaiškaus padaro, kuris tesugebėjo paterlioti raides ant pergamento. Būtent todėl Allanas ir nesuprato kas buvo parašyta laiške ties žodžiu "laukiasi". Ir kai galiausiai susivokė, stipriau įsikibo spintelės krašto, nes prisiekiu, kitokiu atveju būtų praradęs pusiausvyrą.
Mėnesis. Vienas mėnesis, kaip jo Amė nėščia, taigi vaikas neabejotinai Allano, o ne to kažkokio su kuriuo moteris praleido aną naktį. Nors žinant Amės reputaciją... būtų galima ir mažumėlę suabejoti. Kas žino kur ji šlaistosi kai Allanas nuo jos nuleidžia žvilgsnį.
Giliai atsidusęs, vyras susiėmė už galvos. Juk jis jai trenkė, jis ne tik, kad pakėlė ranką prieš moterį, bet dar ir prieš neščiąją. Numetęs laiškelį ant spintelės, greitu žingsniu nuėjo koridoriumi ir užkilo į antrą aukštą.
- Vi... aš greit grįšiu, - greitakalbe nelabai aiškiai sumalęs savo dukrai, apsisuko ir skubiai nulipo laiptais žemyn, vos nesupindamas kojų ir nuo laiptų nenusirisdamas kaip statinė. Išėjęs pro duris, va taip kaip stovi, su maikute, džinsais ir pūkuotom šlepetėm, dingo oru, nelabai paisydamas dar nuo vakar vakaro neataušusių kaimynų cekavų žvilgsnių.

violet matydama ir girdėdama visus tuos įvykius ir atkreipdama dėmesį į tai, kad jos tėvas išlėkė visiškai pasimetė. Ji nulėkė į apačią. Nieko neradusi svetainėje nuėjo į virtuvę ir pasidarė arbatos.
-Ir nenustebčiau jog tetis nulėkė pas ją.

Allanas oru atsirado galiniame namo kieme. Apsidairęs po ganėtinai tylų rajoną ir šiaip aplinką aplink savo namus, kur, berods, visos aistros ir smalsavimai nurimo, atsiduso ir pasiekė terasą. Praėjęs ganėtinai nemažą, tačiau ir nelabai dideli plotelį vadinamą terasa prie pat namo sienos, pravėrė plastikines duris, labiau primenančias tik didelį langą, iš kiemo vedančias tiesiai į virtuvę, žengė vidun. Nužvelgęs čia buvusią Vi, uždarė paskui save duris ir beviltiškai atsiduso.

[[Palaaaa... o tai elfas atidavė Ashlę ar ne? xD]]

[[Atidavė nu xDDDDDD]]

[[Ačiū ir už tiek xD]]

Violet žvilgtelėjo į tėvą. Tada į atsiradusį elfą su Ahsley ant rankų, kuria paliko ir dingo. Jai buvo tiek daug veiksmo, kad ji jau nebesusigaudė kas kur vyksta.
-Teti?
kilstelėjo antakį.

[[Ok, nuo šiol skaitykim, kad Moncės čia tiesiog nebėra. Per daug tingiu dar su ja čia rašyt xDD]]

Nukreipęs akis į čia iš kažkur lyg niekur nieko įėjusį namų elfą, Allanas nesusipratęs susiraukė ir jau maždaug norėjo sumurmėt "ką po galais čia veiki", kai to padaro rankose nužvelgę savo dukrelę, o netrukus išgirdo ir jo žodžius.
- Wait, ligoninėj? Ką? Kur? - susiraukė atsiimdamas Ashlę, tačiau iš kart po to elfas dingo. Pasisukęs į Vi, iš pykto veido mimiką pakeisdamas į žiauriai susirūpinusį.
- Mieloji, aš turiu ją surasti, o tu turėsi prižiūrėt savo sesutę, gerai? - prikando lūpą, Violet į rankutes perduodamas Ashlę. - Aš greitai grįšiu. Prisiekiu. Labai greitai, - sumurmėjo. Galvodamas apie Amę ir jos vaikelį, atsiduso ir paliko virtuvę, netrukus ir pačius namus, o tada dingo oru.

Pajutusi Ashley rankose ir akimis išlydėjusi tėva Violet pavartė akis ir patraukė į sesers kambarį.
-Ash, tikiuosi, kad užaugus nebūsi tokia dramų karalienė kaip tavo motina.
Nuėjusi paguldė ją į lovytę ir jai greitai užmigus atsirėmė į lovos kraštą
"Turbūt jei ji nugalabytu jo tėvus, jis jai vis vien atleistu."
Mergina toliau galvodama pažvelgė pro langą.

Apvaikščiojęs Londono ligoninės valgyklą ir joje nieko padoriai ar bent jau skaniai atrodančio neradęs, Allanas nusprendė Amei maistą pagaminti pats. Atsiradęs prie namų, o netrukus ir įėjęs į vidų, tyliai paskui save uždarė duris ir apsidairė. Pirmame aukšte nepastebėjęs nei vienos savo dukros, užkilo į antrąjį ir nužingsniavo į Ashley miegamąjį.
- Heeey, - tyliai sušnabždėjo, prieidamas arčiau mergytės lovelės. - Ačiū, mieloji, - atsiduso, žvilgteldamas į Vi. - Gali eit pailsėt, - tarstelėjo Allanas, nors greičiau tai, poilsio reikėjo jam pačiam - dėl kokybiško miego stygiaus pradėję ryškėti tamsūs maišeliai po akimis, net idealiai nebesutvarkyta plaukuosena dėl laiko stokos, - pasiimsiu Ashlę į ligoninę. Amė ligoninėj. Ji laukiasi, - prikando lūpą, paskutiniuosius žodžius ištardamas kiek tyliau. Viena ranka apkabinęs Vi, pakštelėjo jai į kaktą ir žvilgtelėjo į ramiai miegančią Ashlę. Šyptelėjęs, paleido Violet ir išėjo iš kambario. Neilgai trukus nusileidęs žemyn, nuėjo į virtuvę ir ant viryklės sustatęs puodus, pradėjo kažką paskubomis gaminti. Po... nežinau, sakykim, dvidešimties minučių baigęs virti ir kepti, supylė dar garuojantį vištienos sultinį į nedidelį puodą, paruoštą bulvių košę (šventai tikėjo, kad mėsą Amė gali iš savo skrandžio panaikinti per burną su kitu nemaloniu jo turiniu) sudėjo į kitą indą. Užsandarinęs abu puodus - vieną didesnį, kitą kiek mažesnį, nors abu jie buvo visai nedideli, apvyniojo maišeliu ir uždengė dangčiais puodus, kurie pasiliko nesupakuoti. Sukišęs abu puodus į vieną didelį maišiuką, laikydamas jį rankoje, nužygiavo atgal pas Ashlę.
- Ok, mieloji, jeigu norėsi - palikau tau virtuvėj vakarienę. O ir šiaip, lieki viena namuose, gali pailsėti, - šyptelėjo Violetai. Kažkokiu būdu į glėbį paėmęs akytes atmerkiančią Ashlę, atsisveikino su Vi ir atsargiai nusileido žemyn, o tada paliko ir pačius namus. Praėjęs pro kiemą, susitabdė kaip tik pro šalį važiavusį taksi ir įlipęs vidun, nuvažiavo. Juk su mažu vaiku ir maistu negalėjo keliauti oru O.o

Allanui išsinešdinus pas Amiki.Violet nuėjo į virtuvę.Ji atidarė šaldytuvą ,išsiėmė obuolį ir iš stalčiau paėmė peilį. mergina pradėjo jį pjaustyt ir pajuto skausmą rankoj.
-shiiiii~~~~~t.
ji numetė peilį ant spintelės ir susiradusi pleistrą užklijavo žaizdą. Tada net neatkreipusi dėmesio, kad visa virtuvė pilna jos kraujo nuėjo į kambarį, pasiėmė kuprinę ir iš po pagalvės ištraukė laiškelį. Ji užsimetė paltuką ir padėjusi laiškelį matomoj vietoj atidarė duris. Užsidėjo kuprinę su reikalingiausiai daiktais ir išėjo į nakties tamsą, kuria sklaidė raudonpirštė aušra.

P.s laiškelio turinys Allan'ui:

"Teti,
Nežinau nuo ko pradėt... Na, žinau kuo užbaigsiu - nežinau kada grįšių. Tiesiog gyvenk laimingai Su Ashley ir antru padarėliu. Augink juos normaliai ir neleisk jiems taip tokiais kaip aš. ai, jo, tu manęs ir neauginai :) Iš karo sakau, kad rašysiu. kai tik pasieksių kitą vietą - rašysiu.
O tavo žmona gali kelti tūsą, ta progą, kad manęs nebus.

SU didžiausia meile savo Tetei -Violet."

Oru atsiradęs prie namų, Allanas pasiekė duris ir jas pravėrė, praleisdamas Amę su Ashlę į vidų. Nuo pečių nusitraukęs kažkokį viršutinį drabužėlį, pakabino jį ant pakabos ir į koridoriuje stovinčią spintą, o tada pastebėjo ant staliuko su telefonu gulintį kažkokį raštelį. Susiraukęs, paėmė jį ir permetė akimis.
- Ami, atrodo turiu tau dar vieną žinią, - absoliučiai nelinksmai nusišypsojo žmonai vien dėl to, jog puikiai žinojo kaip ji nemėgo Vi. -

- Panašu, kad tau dar nemažą laiką teks nematyti Violetos, - sumurmėjo. Iškėlęs Ashlę iš vėžimėlio ir paėmęs į rankas, nuėjo į virtuvę.

- Neįsivaizduoju, ji neparašė kur vyksta. Tik prižadėjo atsiųst laišką kai ten nuvyks, - sumurmėjo atsidusdamas. - Mieloji, turi prižadėt, jog jeigu aš susirasiu kitą žmoną, tu jos nenemėgsi ir nebėgiosi iš namų, - tyliai tarė Ashlei, paglostydamas jos žanduką.

Oh c'mon, juk Allanas tik dėl visa ko paprašė Ashlės pažado - jeigu, pavyzdžiui, Amės netyčia mirtų, jeigu išeitų ir jį paliktų... juk nebūtinai taip ir turi būt, nereikia priimt visko už gryną pinigą! Šyptelėjęs mergytei, priėjo arčiau Amės.
- Gali eiti į terasą, nors grynu oru pakvėpuosi, - sukikeno, praverdamas slankiojančias stiklines duris į kiemą, tiksliau tai, tiesiai į terasą. - Norėsi arbatos?

Išgirdęs tokį... nežinau, pasirodžiusį labai piktą atmetimą, Allanas kiek susiraukė. Žvilgsniu nusekęs Amę, kiek pridarė duris, sumažindamas skersvejį, ir su Ashle nukeliavo į savo miegamąjį.
- Mažute, gal nors tau pavyks kaip nors pralinksmint mamą, - beviltiškai atsiduso, prisėsdamas ant lovos. Paguldęs Ashlę, atsigulė šalia jos ant šono ir pasirėmęs galvą ranka, stebėdamas mergytę, pradėjo su ja šnekėtis.