Senas namas, kuriame gyveno Ariver`ai

Senas, bet gerai atrodantis namas čia stovi jau amžių amžius. ir jame gyveno Amės protėviai. Name yra pora vaiduoklių, vienas nukriošęs namų elfas ir krūvos apdulkėjusių daiktų.

Atsiradusi čia oru, Ami nužvelgė vartelius.
-taip sakant, namai namučiai.
nusipurtė. jai niekad nepatiko čia gyventi. vien todėl, kad vaiduoklis - 3 kartos prosenelė, labai mėgo Amei nurodinėti.
Atsiradusi viduje, Ami lazdelės mostu panaikino viską gaubusias dulkes.
-labas, senele.
pasisveikino su atsliūkinusia dvasia. užlipusi laiptais į palėpę, atidarė duris ir nužvelgė savo kambarį.
-oh... buvau pamiršusi.
susiraukė. visas kambarys buvo iškabinėtas plakatais su MV ir visa kita juodąja magija.
iš lagamino išsitraukusi drabužius,sudėjo juos į spintą ir lazdelės mostelėjimas pašviesino kambarį.
-dink, elfe, iš mano kambario.
susiraukė pamačiusi padarėlį, gulintį prie lovos. šiam išsinešdinus, Ami išsitiesė lovoje ir užsižiūrėjo į lubas.
-Durniausia yra tai, kad visi žino šitą namą.
atsiduso ir gulėdama ėmėsi apsaugos kerų.

Kiek užsnūdusi, pašoko, kai Dodžis [namų elfas] bakstelėjo jai į skruostą.
-buvote užmigusi, panele Amiki.
kaltai sumurmėjo. piktai atsidususi, linktelėjo.
-ačiū.
susiėmė už galvos. jai ir vėl įsiskaudėjo galvą.
-patarčiau tau išgerti karštos arbatos.
į ausį suniurnėjo jaunas vaiduoklis, tiksliau Amės pusbrolis, kuris mirė būdamas 5kerių.
-dink!
Pašoko moteris. iš pykčio porą kartų sutrypė vietoje ir trenkusi durimis išėjo iš kambario.
-BEPROTNAMIS!
surėkė. O čia dar skaitosi, negyvenamas namas. Įėjusi į virtuvę nužvelgė padaro pastangas - ant stalo garavo sriubos lėkštė.
-ačiū, Dodžai.
susitvardžiusi sumurmėjo Ami ir suvalgė kas buvo. Atsidususi, paliko lėkštę ten kur ir rado, bet jau tuščią. sunkiais žingsniais nuėjo į vonią ir apturėjo karštą vonią. stovėdama prieš veidrodį su apatiniu trikotažu, pasisuko šonu ir lėtai ranka perbraukė per vos besimatantį pilvą. šyptelėjusi dar kiek pasistaipė prieš veidrodį ir įsisupusi į chalatą, nuėjo į savo miegamąjį.
-Palik mane vieną.
paliepė namų elfui ir išvijo visus vaiduoklius, kurie susirinko kambaryje. atsisėdusi prie stalo pasiėmė popieriaus lapą, plunksną, rašalo ir pradėjo lėtai skrebenti.

-Ahhh...!
numetė gal tūkstantąjį lapą už savęs. Kad ir kaip norėjo, jai niekaip nesigavo parašyti tai, ko nori.
-gerai... "Mieeelas Allanaiii...". Ne! Joks jis mielas!
vėl suglamžė ir numetė. kelis kartus giliai įkvėpė.
-"Allanai..."
pradėjo. parašiusi dar kelis žodžius, vėl susinervino ir suglamžė. Susikaupusi pradėjo kitą lapą ir pašoko nuo kėdės, kai vaiduoklis pusbrolis papūtė jai į ausį.
-IDIOTAS!
susirado lazdelę.
-dink, arba išvarysiu tave amžinais kerais.
pamosavo jam prieš nosį. Šis persigandęs dingo iš kambario ir ami išsitiesė lovoje. po pusvalandžio pusė senolių vaiduoklių buvo Amės kambaryje ir patarinėjo ką rašyti.
-nee.... čia net ne mano stilius.
pašnairavo į gryną romantiką dėdę Filopėjų iš XVI amžiaus. jam kažką paburbėjus, Ami pradėjo juoktis.
-taip... jam tikrai patiks, "Bet dėl dieviško tavo grožio, aš tau viską atleidžiu".
Ir per tą ilgą nervavimosi tarpą, ami tikrai pradėjo kvatotis. Pasijuokusi iš dėdės, atsisėdo ir suglamžė pradėtą rašyti laišką. tada pasiėmė naują pergamento lapą.
-'Allanai,"....
išraitė. plunksnos galu pasikasiusi pakaušį, ji apsidairė. Vaiduokliai vėl ėmė patarinėti.
-"Tu neįsivaizduoji..."
-"Nepatikėsi, bet..."
-"Žinai, laikas..."
-"brangusis, pasiilgau tavęs..."
Ami taip ir klausėsi, kaip galėtų pradėti rašyti laišką. Atsidususi atrėmė kaktą į šaltą stalo paviršių ir užsimerkė.
-jeigu aš jam pasakyčiau kaip jaučiuosi, jis tik numotų ranka ir visa tai nuleistų hormonams.
murmėjo labiau sau. galiausiai ilgai pagalvojusi, ji pamirkė plunksną ir sugalvojusi ką rašys, pradėjo darbą...

-Yayyy....
visiškai išsekusi nuo laiško rašymo sumurmėjo Ami ir išraitė paskutinę raidę.
-ačiū, mano mieli giminaičiai, bet jūs man nei kiek nepadėjot.
pareiškė. Išvijusi vaiduoklius ir namų elfą, kuris noriai patarinėjo, Ami paliko rašalą nudžiūti ir atsidariusi spintą išsitraukė naktinukus. Kažkodėl jos pyktis vėl sukilo, ir ji juos sugrūdo į giliausią spintos kampą. Susiradusi medvilninę maikę, nuėjo į vonią ir iš ten išėjo su medvilniniais apatinukais ir tokios pačios medžiagos viršum. nusileidusi į virtuvę išgėrė stiklinę šilto pieno ir susiradusi savo chalatą, susisupo į jį. atradusi savo lazdelę, moteris nuėjo į svetainę ir čystai ją sutvarkė. Well daah, jos miegas nei kiek netraukė, bet ji norėjo pasiruošt bet kada griūt beveik negyva. Soooup, ji labai čystai tvarkė svetainę ir mostelėjusi lazdele, paleido kažkokios muzikos iš oro.

Atkeliavusi oru ji kritišku žvilgsniu nužvelgė namą. Kiek pastoviniavusi priėjo prie durų ir stiprokai pabeldė.

Muzika staigiai nutilo. Ami su vaiduokliais ir namų elfu susižvalgė. Atsargumo dėlei, Amė pakeitė išvaizdą: plaukus nudažė ryža spalva, su trumpa šukuosena, tokį naglą veidą ir pasidarė kiek mažesnė nei šiaip yra.
-taip?!
pradarė duris ir labai nustebo išvydusi ten Bren.

Bren kiek sutrikusi sumirksėjo. Nesitikėjo išvysti kažką kitą, ne Amiki.
- Ar čia gyvena Amiki Ariver?
Ramiai paklausė nužvelgdama mažutę ryžaplaukę.

Išsišiepusi Ami atgavo savo išvaizdą.
-eikš.
prisimerkusi nužvelgė gatvę ir įtempė pusseserę vidun. užtrenkė duris. vos pasigirdus šiam garsui, namų elfas ir vaiduoklių gauja sustojo koridoriui.
-viskas gerai. čia Bren Enissence.
pranešė. nusivedė viešnią į beveik sutvarkytą svetainę.
-arbatos.
paliepė namų elfui ir įsipatogino ant sofutės.
-kokiais reikalais, mieloji?

- Oh, Ami.
veik priekaištingai tarė jai, kai ji atgavo savo išvaizdą. pakviesta į vidų pasisveikino su namų guventojais. prisėdusi ant sofutės vėl prabilo.
- aj, reikalai, darbai, užduotys.
tarstelėjo.

-dalykinis pokalbis.
palinksėjo nužvelgdama savo chalatą. susidėjo kojas kaip galima padoriau.
-jeigu iš tikrųjų, tai aš ir norėjau su tavim pasikalbėti.
šyptelėjo.
-Matai, aš viena kaip nėščia mirties valgytoja neapglėbiu visko.
trumpai pasiskundė ir liepė padarėliui atnešt papkę iš jos stalčiaus. aišku prieš tai priešais raganas atsirado du puodeliai arbatos.

Bren sukikeno stebėdama kaip Ami bandė atrodyt padoriai.
- taigi...?
paragino ją kalbėti, kai ji pradėjo kalbą apie savo mv pareigas.

-pastaruoju metu, dauguma mūsiškių bando vaidint kietais ir bėga.
padavė Bren papkę, kurią atnešė namų elfas.
-tavo pirmoji užduotis - nužudyti šitą asmenį. Lazdelė ir informacija apie jį viduje.
šyptelėjo. vaiduokliai pritariamai sumurmėjo, atseit šaunuolė Ami, rūpinasi MV ateitim.
-DINKIT IŠ ČIA!
riktelėjo vaiduokliam ir šie išgaravo pro sieną.

[[ Wtf? kam lazdelė?? xD ]]

gavusi papkę ji atsivertė ją ir peržvelgė.
- taigi... nužudyti?
lyg sau lyg ne sau po nosim sumurmėjo.

[[kad jeigų Bren sugautų kas nors, negalėtų įrodyt, kad čia jos darbas xD]]

-taip... ir būtų gerai, kad kuo skausmingiau.
palinksėjo.
-pirmą kartą gali būti sunku.
pasižiūrėjo į ją iš už puodelio.
-taigi, gali jį nukankint, kad jis nusižudytų.

[[Die, aš čia tikrai žalia xDD]]

- Ooo taip.
visai nelinksmai nutęsė, neatitraukdama akių nuo to žmogaus nuotraukos ir pavardės. tai juk bus pirmoji jos auka.
- taip, žinoma, tai tikrai paprasta.
linktelėjo pati sau, net pati gerai jusdama ironiją savo balse.

[[kaip miela ;DD]]

-Bren, dėl Dievo, nusiramink.
atsiduso Ami, išgirdusi didelę ironiją pusseserės balse.
-tai visai lengva.
išsitraukė lazdele ir pamosavo ja.
-Avada kedavra.
sumurmėjo sau. Žalias žaibas atsimušė į veidrodį ir nuskriejo pro langą. Ami spėjo pasukti galvą žaibo pusėn ir pastebėjo vietoj pastypusį pro šalį einantį žiobarą.
-matai?

[[Labai xDD]]

- Aš rami.
Atsakė ji išgirdusi Amės atodūsį. Iš jos lazdelės šovus akinančiai žaliam žaibui, ji pasuko galvą į tą kpusę, kur jis nuskriejo. Išvydusi parodomąjį spektaklėlį vėl atsisuko į pusseserę.
- Matau.

-Aišku, aš to nebūčiau padariusi, jeigu čia būtų.... Allanas.
nukreipė žvilgsnį į žemę. mintys nuskriejo prie laiško, kuris saugiai gulėjo jos stalčiuje.
-ir... prašau, kai jį nužudysi, pranešk.

- Žinoma nebūtum.
Liūdnokai šyptelėjo ji.
- Buvau pas jį užsukusi, kai ieškojau tavęs.
Atsargiai tarstelėjo. Visai nenorėjo supykdyti Amės.
- Pranešiu.
Linktelėjo pati sau.

-m... tikrai? ir kaip jis?
prikando lūpą Ami. aišku, ji, kitaip nei JIS, visai neslėpė susirūpinimo juo. Pabaigė arbatą.

Bren pagaliau paėmė ir savo kiek atvėsusią arbatą. Gurkštelėjusi apsižvalgė lyg ieškodama geresnio žodžio apibūdinti Allanui.
- Naa... Senokai bemačiau jį tokį.
Sumurmėjo. Tikėjosi, kad Ami ją supras.

-reiškia jis laimingas.
pasirąžė Ami.
-Dodži, atnešk man ko nors šokoladinio.
sumurmėjo pasiglostydama pilvą.

Bren net prunkštelėjo.
- Abejoju ar tai galima vadinti laime.
Tarstelėjo ji prisimindama neseniai matytas Allano išraiškas.

Nieko neatsakė. palaukusi kelias minutes, gavo šokoladinį pyragą ir gan dideliais gabalais pradėjo jį ryti.
-jamašvišiškaneūpu.

» Namas.
» Apleistas Namas
» Howardson namas
» Leilla's namas
» Garwin namas