Senas namas, kuriame gyveno Ariver`ai

- Taip, žinoma, - sukikeno ir pasitraukė, vos išvengęs to, kad būtų priverti jo pirštai. - Jis kaltas, - parodė į elfą Allanas. Awww, kaltina kitus, koks tipiškas ir mielas jo bruožas! - Norėjau apie tai pasikalbėti, - kiek susiraukė, stengdamasis ignoruoti tai, kaip gundomai Amė atrodo.

-tu nepaklusai šeimininkės įstatymui.
grynai elfui pasakė.
-už tai turėtum prisiverti savo ausis su karšta orkaite, kad kitą kartą mane girdėtum.
prisimerkė.
-oh, tikrai...
kiek ironiškai šyptelėjo. ne, rimtai, j9i dabar pat būtų puolus jam ant kaklo, kad jis iš viso pasirodė, bet Amės principai nugalėjo. čiupusi į už rankovės ištempė iš savo kambario ir nutempė į svetainę.
-ok. klausau.
įsitaisė ant tos pačios sofutės.

- Žinai, manau, kad turėtum duoti jam kojinę, - sušnabždėjo Amei, delnu pridengdamas burną taip, kad elfas atseit nieko negirdėtų. Pašnairavęs į tą padarą, linksmas atsitraukė. - Be to, kai prisivers savo ausis, jis mažai ką girdės, - sukrizeno. - Aš seselius, aš žinau, - dar pridūrė, prisimindamas savo praktiką Skutelyje. Absoliutiškai nesipriešinęs savęs ištempimui iš kambario, svetainėje atsisėdo ant sofkutės priešais.
- Jūs niekur nevažiuosit ir gali apie tai net nevažiuot, - prisimerkęs pareiškė. Kalbėdamas daugiskaita, omeny aiškiai turėjo Ami ir vaikelį.

-chaaa... jeigu duočiau jam kojinę, jis tikriausiai su ja mane pasmaugtų.
prunkštelėjo. nesiklausiusi apie jo prisiminimus kad jis dirbo Skutelyje, patogiau susikėlė kojas ant sofos.
-oh, tikrai... ir kas mus sustabdys?
prisimerkė atmesdama plaukų sruogą nuo veido.

- Tada iš šio pasaulio dingtum ne tik tu, bet ir tas elfas, - paprastai tarė ir kilstelėjo antakius. - Hmmm, lemme think... - nutęsė ir prisimerkė, neva labai įtemptai sukdamas savo smegenėles. - ...aš?

-tai aišku. po to jis nusižudytų už tai, kad nužudė šeimininkę.
paprasčiau išnarpliojo, nenorėdama įsivaizduot kaip Allanas nudeda seną namų elfą.
-tikrai? ir kaip žadi tai padaryti?
susidėjo koją ant kojos.

- Mhm, žinoma... - pavartė akis. Rodydamas savotišką nepagarbą šitiems namams, užsikėlė kojas ant staliuko priešais sofą ir susinėrė rankas.
- Ogi labai paprastai.

Neduok Dieve, Amė būtų supratusi ką reiškia jo tas kojų užsikėlimas ant stalo.
-tu juk supranti, kad mane sulaikyti beprotiškai sunku?
dar ir rankas sunėrė. atrodė kaip rimtai nusiteikusi diskusijai moteris, išskyrus tai, kad buvo užsitempus tokį nerealiai sexovą kostiumėlį.

- Man reikės tave surakinti? - visai rimtai ištarė ir kilstelėjo antakį.

-aš vis tiek rasiu būdą išsilaisvint.
ramiu balsu pareiškė.
-mes abu puikiai žinom, kad tai beprasmiška.

- Aš rimtai, Amiki. Neleisiu tau niekur važiuot ir išsivežti mūsų vaiko, - kiek susiraukė.

-o aš neleisiu kažkokiai narkomanei vogti iš manęs daiktų!
atsistojo ir nuėjo prie lango. aišku, jeigu rankose dabar turėtų kokį dūžtantį daiktą, būtų į jį paleidusi. galėjo paleist į darbą ir kumščius, bet tai atrodė kiek neetiška - mušti savo sužadėtinį.

- Prašau, nepradėk. Tai ne Vi dėl to kalta - kaltos aplinkybės, - sumurmėjo. - C'mon, augdama tokioj šeimoj ir tu nebūtum normali, - prisimerkė. Galbūt nuosavos dukros pavadinimas 'nenormalia' buvo kiek netinkamas, bet... tokioj situacijoj augant nesugadintam būti būtų nerealu.
- Ji tau siunčia atsiprašymą.
Allanas žinojo, kad tai skambėjo žiauriai keistai ir netikrai, nes paprasčiausiai šis bruožas Violet nebūdingas, bet visvien, Allas tikėjosi sušvelnint situaciją.

-įdomu ar tada mane laikai normalia.
rankomis pasirėmė į palangę. vien nuo tos minties, kad ta narkomanė Amę apvogė, norėjosi viską daužyt.
-aš labai abejoju, kad tu bent jau nusiuntei jai mano atsiprašymą.
prunkštelėjo.

- Mes labai normalūs, - patikino. Taaaaaip. Vyras, kuris prijaučia geriečiams, susidėjo su MViste, kurią, atrodo, daugiau mažiau palenkė į gerąją pusę. Poroje amžinai vyksta nesutarimai, o nėščia motera ignoruoja savo galvos skausmus ir ryžtasi palikt savo sužadėtinį. NORMALU.
- Aišku nusiunčiau, - linktelėjo.

Nieko neatsakė. nei į vieną, nei į kitą jo sakinį. Pro langą ji gan atidžiai stebėjo tyrėjų būrelį, aplipusį tą lavonėlį žiobarą, kurį ami nužudė. pasitvarkiusi tą sijonuką, pasisuko į jį ir toliau tylėjo.

Nenutraukęs tylos, kurią, iš tiesų, būtų mielai sudrumstęs, sugavo merginos žvilgsnį.
- Grįžk namo, - švelniai pakartojo.

Ok. po tokios nejaukios tylos išgirdusi švelnius žodžius, kiekviena mergina susileidžia. Nuleidusi nusikaltusį žvilgsnį pripėdino prie jo. atsisėdo šalia.
-atsiprašau.

Išgirdęs atsiprašymą, Allas nesusilaikė nešyptelėjęs.
- Prašau. Tik būtų nuostabu, jeigu tokių pokštų man nebekrėstum. Buvau rimtai išsigandęs, kad gali mane palikti, - sumurmėjo.

-aš nenorėjau....
sumurmėjo vis dar nuleidusi žvilgsnį. rimtai, jaučiu, galima lažintis, kad Amei pirmą kartą buvo labai gėda dėl savo poelgio.

[[Awww! xD]]
Nusikėlęs kojas nuo stalo, su šypsniu veide pasisuko į merginą ir ištiesė į ją rankas, laukdamas Ami savo glėbyje.
- Viskas gerai, - tyliai sumurmėjo.

[[;DDD]]

atsirėmė į jo krūtinę, taip atsidurdama jo glėbyje.
-gerai.
sušnabždėjo ir užsimerkė klausydamasi kaip plaka jo širdis.

Allanas apkabino Ami. Mėgaudamasis akimirka, žiūrėjo į merginą ir galvojo apie Vi. Amiki tai juk suaugęs žmogus, ji ant paauglio nepyks, bet va ką reiktų padaryt, kad Vi pamėgtų Amę?
- Turbūt sugriausiu momentą, bet... - nutęsė sukikendamas. - ...grįžtam namo?

Prikando lūpą ir atsitraukė.
-gerai.
sumurmėjo. jeigu iš tikrųjų, tai ji mieliau liktų čia, kad nereikėtų matyt tos narkomanės, kurios negali pakęst.
-dodži, sudėk mano daiktus.
paliepė namų elfui.

- Gerai nors tiek, kad nereikės daug ko krautis, - prisimerkęs šyptelėjo, žvilgsniu nusekdamas nueinantį elfą ir prisimindamas ne iki galo iškrautus daiktus Ami spintoje. Po to, kai Allano ir merginos santykiai vos nesubyrėjo, vyras nelabai žinojo kaip reiktų reaguot į tokį greitą Amiki nuotaikos ir nuomonės pasikeitimą, tad... nusprendė daugiau tiesiog patylėti.

» Namas.
» Howardson namas
» Leilla's namas
» Garwin namas
» Ronio naujasis namas