Senas namas, kuriame gyveno Ariver`ai

- Neužsprink.
Perspėjo ji pusseserę, kai ši pradėjo doroti ką tik gautą pyragą. Kelias akimirkas Bren virškino ir šifravo tai ką pasakė Amiki.
- Aišku, kad rūpi.
ji pavartė akis.
- Jei nerūpėtum, jis nebūtų toks...
Nutęsė taip ir neįvardijusi to ką norėjo pasakyti.

-neužspringsiu.
nuryjo didelį kąsnį.
-oh taip. dvi dienos, o iš jo jokių žinių.
prunkštelėjo ir toliau dorojo pyragą.

- Amiki.
Priekaištingai tarė ji kiek prisimerkusi.
- Jis nežino kur tu. Ir Neabejoju, kad tikrai norėtų žinoti.
RImtu balsu dėstė savo.

-jeigu turėtų smegenų, suprastu, kad niekur kitur pasidėti negaliu.
prisimerkė. nuleidusi šakutę prie jau beveik baigto pyrago, piktai atsiduso.
-jam svarbesnė ta narkomanė nei aš su mūsų kūdikiu!
susinervinusi paleido lėkštę į sieną. tada kelis kartus giliai įkvėpė.

- O tu įsitikinusi, kad jis žino apie šitą namą?
Kilstelėjo antakius.
- Kokia narkomanė?
Nustebo ji. Apie jokią Allanui svarbią narkomanę nebuvo girdėjusi. Amei į sieną paleidus lėkštę ji tai nutylėjo.

-tai aišku žino.
jau nusiraminusi pasakė.
-aš jam pasakojau.
išgirdusi, kad Bren nežino apie Vi, pavartė akis.
-jo dukra paskutinė narkomanė.
piktai sumurmėjo.

Išgirdusi apie tai, kad Allas vis dėl to žino apie šį namą kiek susiraukė.
- Vis tiek neabejoju, kad tu, ir jūsų kūdikis jam tikrai rūpit.
Patikino ji. Taip ir turėjo būti. Allanas ne toks, kad jam nerūpėtų.
- Violet? Narkomanė?
Dar labiau nustebo Bren.

-taip. mes jam tirai rūpim.
su lengvai pastebimu sarkazmu pasakė.
-taip. ta pati vi. dar ta šliundra pavogė mano visus papuošalus ir pardavė už prakeiktą dozę! Ir dar apkaltino Ericką!
vėl susinervino ir jai vėl ųmai prasidėjo galvos skausmas. susiėmė už galvos.

- Aišku rūpit. Nori patikrinti? greitai galime suveikti.
Tarstelėjo ji galvodama kaip Allą atitempti čia. Bren visiškai stebėjosi girdėdama kaip pasielgė Vi.
- Ami, ei, kas nutiko?!
Susirūpino ji, kai Amiki staiga susiėmė už galvos.

iškėlė pirštą, taip parodydama, kad Bren nutiltų. dabar nuo kiekvieno garselio jos galva plyšo pusiau. nenoriai kvėpuodama, pakeitė savo sėdimą padėtį į gulimąją.
-vaistų... nuo skausmo.
sumurmėjo ji ir ir elfas išlėkė į jos kambarį.

Amei davus ženklą Bren užsičiaupė ir atsistojo, kad ji galėtų patogiau atsigulti.
Kai Amiki paprašė vaistų, ji susirūpinusi nužvelgė pusseserę, tada akimis nulydėjo elfą.

išlupusi bene keturias tablete iš karto, nurijo net neužgėrusi. užsimerkusi giliai įkvėpė ir iškvėpė.
-iš kart geriau.
sumurmėjo.

- kas, po velniais, tau buvo?
Sumurmėjo atsargiai stebėdama Ami, lyg bijodama, kad tas kas ką tik buvo nepasikartotų.

-nieko.
gūžtelėjo pečiais atsisėsdama.
-tu nieko nematei, negirdėjai ir jeigu kam nors, o ypač Allanui, pasakysi, pasistengsiu, kad tavęs čia neliktų.
ramiu balsu pagrasino.

- Neatrodė kaip niekas.
Tarė vėl prisėsdama.
- Oh, tai dabar man reikia netik nesakyti jam apie MV, bet ir apie tavo negalavimus?
Iškėlusi antakius paklausė.

-taip. būtent taip ir reikia daryti.
gan entuziastingai palinksėjo.
-tu juk gali padaryt man tą paslaugą?
nutaisė kitty eyes.

- Meluoti pusbroliui todėl, kad prašė pusseserė.
Garsiai pamąstė.
- Ami, tu statai mane į labai nepatogią padėtį.
Papriekaištavo.

-Na ir gerai.
pašoko.
-sakyk jam ką tik nori. man nusispjaut.
prisimerkė. Ami prašė tiek nedaug, o Bren net to negalėjo padaryti? padėjusi ranką ant savo kaktos, nieko nesakė ir nuėjo į savo kambarį.
-Dodži, palydėk viešnią pro duris.
sumurmėjo ir dingo savo kambary.

Bren taip pat atsistojo ir Amei išlekiant pavartė akis.
- Dodži? Pasakyk Amiki, kad jei Allanas neklaus, aš jam nieko nesakysiu. Ačiū už arbatą.
Tarė ji ir paėmusi Amės jai duotą papkę pasuko durų link. Išėjusi iš pastato iškeliavo oru.

su įniršiu ištraukusi stalčių, paskleidė lapus ant žemės.
-kur tas prakeiktas laiškas?!
pradėjo ieškot. Atėjus namų elfui ir atkartojus Bren žodžius. numojusi į juos ranka, surado voką ir pasikvietė savo pelėdą. Dar kiek padvejojusi, pririšo jai prie kojelės.
-tai va. skrisk pas Allaną ir... NESILEISK PAGAUNAMA.
pagrąsė pirštu. dar keik paglosčiusi pelėdą, paleido pro langą ir atsigulė pamiegot.

Sapnavusi tokį baisų sapną, kas Allanas atsivilkęs pradeda ant jos rėkt, skelia porą antausių ir prirakinęs pasako, kad ją nudės iš kart po to, kai pagimdys, dingsta.
pabudusi užsimeta chalatą ir veik paklaikusi nulekia į virtuvę.
-šokolado. daug.
paliepia ir įsipila didelę stiklinę pieno. išgėrusi, kiek pastebi kaip namų elfas sukiojasi kepdamas pyragą, grįžta į kambarį.
-aš negaliu ilgai laukti.
sumurma sau. rimtai, o jeigu jos sapnas išsipildys?
-nee...
papurto gavlą ir atsidariusi spintą, nužvelgė šmutkes.
-bet aš... tyngiu.
susiraukė ir nueina apžiūrėt kitus kambarius.
-Ūūū... Bellos kambarys.
sukrizena ir apžiūri jį. Baigusi galiausiai sustoja prie juodų ąžuolinių durų ir prikanda lūpą.
-ten dar nebuvau.
atsiduso ir kiek drebančia ranka atidaro duris. išvydusi vaizdą aiktelėjo ir akyse iš karto pasirodė ašaros.
-O broli....
pasitrina akis ir nužvelgia sienos kampą, kuriame buvo pilną jos ir Mo tėvo nuotraukų. priėjusi labai ilgai į jas spoksojo ir verkė vis kartodama "Ką aš padariau". vis dar drebančiomis rankomis atidarė jo spintą ir aukštai iškėlė antakius. Joje vis dar buvo kandžių apkapoti drabužiai.
-Dodžai, ateik čia.
riktelėjo ir namų elfas prisistatė.
-taip, panele?
-Sutvarkyk drabužius. dabar pat.
Krenkštelėjo ir vėl nusivalė ašaras. apėjo kambarį ir grįžo prie spintos, kurioje drabužiai jau gulėjo sutvarkyti.
-gali eiti.
tarstelėjo. dar ilgai sėdėjo savo brolio kambaryje ir verkė. galiausiai kažkuris vaiduoklis pranešė, kad pietūs pagaminti. išeidama nesunkiai uždarė dėl kažkokios priežasties negirgždėjusias duris ir nusileido į virtuvę. visiškai be nuotaikos dorojo šokoladinį pyragą ir arbatą.

Atkeliavusi čia kartu su Allanu ji apsižvalgė. Parodė pusbroliui į vieną ten stovėjusių senų namų.
- Sėkmės!
Šyptelėjo ir apsisukusi vietoje vėl iškeliavo.

Kojom pajutęs pagrindą, pasisuko Bren rodoma kryptimi.
- Kodėl aš anksčiau nežinojau apie šią vietą? - susiraukė, nužvelgdamas aiškiai seną, tačiau visai neblogai atrodantį namą. Norėjęs dar kažko klausti pasisuko ten, kur turėjo būti Bren, tačiau jos nepamatęs ir supratęs, kad ji jau dingo, atsiduso. Gerai - tegul grįžta namo ir prižiūri savo kažkuria prasme giminaitę.
- Jauskis kaip namie... - suburbėjo nebesamai pusseserei ir atsidusęs, pasuko link namų. Pasiekęs duris, pabaladojo: stipriai ir užtikrintai.

visiškai nesitikėjusi svečių, Ami pašoko išgirdusi baladojimą. parodė namų elfui paimti lėkštę ir išplauti, pati žymiai pakeitė savo išvaizdą, pavarė vaiduoklius ir nuėjo prie durų. pasitvarkiusi chalatą atidarė jas ir nustėro. aišku, turėjo atrodyt keistai, nes jos veide atsispindėjo pusiau nuostaba, pusiau pyktis ir šiaip, daug jausmų, bet ji atrodė visiškai ne Ami.

Nužvelgęs daugiau mažiau pusnuogę, kažkokią nepažįstamą moterį, Allas iškėlė antakį.
- Amiki Ariver čia gyvena? - kiek sutrikęs pasiteiravo, pro moters petį bandydamas įžvelgti kokia situacija yra namų viduje.

» Apleistas Namas
» Ricardo Namas
» Leilla's namas
» Garwin namas
» Ronio naujasis namas