Kambarys nr. 2

Segej nusimaudė po lediniu vandeniu ir suklykė, kaip jį užliejo pirmas šaltas vandens antplūdis.Nusiprausęs, apsirengė naujais drabužiais susišukavo, išsivalė dantis ir kaip sakant, po visų procedūrų atrodo real sexy.Tada išėjo iš vonios.Jautėsi normaliai prasiblaivęs, galvos jau nebeskaudėjo.
-Žinai, aš pats ją susimedžiosiu...Kiek, atsimenu sakėt ji čia, viešbutyje?

Andrew prabilus apie kažkokį būdą, kaip galima Moncę lengvai suviliot, Masha susiraukė. Oh, seriously? Kaip jis drįsta kalbėt apie savo nuotykius su ja Mashenkos akivaizdoj? Pavarčiusi akutes, prisėdo ant lovos. Nužvelgusi iš vonios išlindusį Sergėjų aka kazanovą :D, sukrizeno.
- Mhm, jos kambarys kažkur netoli mūsų, - linktelėjo.

-Oh, yea..Eisiu koridoriuj palauksiu, gal išlįs.
Sukrizeno.
-Kaip aš atrodau?
Sergej pasistengė pavaidint modelį ir iššiepė savo baltus dantukus.

Skeptiškai nužvelgusi Sergėjų, Masha galiausiai linktelėjo.
- Jeigu nebūtum man giminė - kabinčiau, - rimtu veideliu pareiškė ir kilstelėjo nykštį. Sukrizenusi, išsitiesė lovoj, palikdama ant krašto kabėt sulenktas kojas. - Sekmėėėės, - sukikeno.

Sergej linktelėjo galvą pasitenkinęs tokias Mašos žodžiais.
-Oh, yea...Priimsiu, kaip komplimentą.
Ir išėjo į koridorių.

Sergej grįžo į kambarį.
-Sveiki.
Pasisvekino ir nuėjęs į savo kambarį išsitiesė.
-Mašačka, gal greitai ką nors padarytai?Alkanas, kaip vilkas....
Šūktelėjo Mašai išsitraukdamas kažkokį žurnalą pradėjo skaityti jį.

Palikus kambaryje viena su Andrew, Masha nužygiavo į vonią. Iš jos išlindusi su neilgu chalatėliu, nužvelgė parėjusį Sergėjų ir jam mostelėjo rankute pasisveikindama. Išgirdusi šūksnius iš jo kambario, pavartė akutes.
- Žinai, galėtum tiesiog paskambinti administracijai ir užsisakyt ko nori, - atsiduso eidama į virtuvę. Iš turimų produktų greitai kažką suruošusi, rankoje laikydama lėkštę kažkokio maisto, atsidūrė brolio kambaryje.
- Pasakok, - sukikeno prisėsdama ant jo lovos krašto.

-Tu daug skaniau gamini, negu pasenusios virėjos.
Nusijuokė.
-Žinok, aš įsimylėjau.Rimtai.Mes pasibučiavom ir planuoju ryt eiti į paplūdimį.
Išdidžiai pareiškė numesdamas žurnalą į šoną.
-A, ką jūs veikėt?

- Priimsiu kaip komplimentą, - sukikeno. - Awww, mano brolis pagaliau kažką įsimylėjo, kaip miela, - plačiai nusišypsojo Masha, rankute paplodama Sergėjui per petį. - Mes? Nieko įdomaus, - sumirksėdama patikino.

-Toks ir buvo.
Nusišypsojo.
-Ha.Bet, aš jaučiu, ji nepasitiki manim...Ta, teta jos.Mes seni priešai, tai teko pavargti.Ir net negavau tikslaus atsakymo ar eis į paplūdimį.
Suniurnėjo.
-Patikėjau...
Nusijuokė ir ore parodė kabutes.Pasiėmęs maisto greit pasimėgaudamas suvalgė.
-Tu, tikrai puiki kulinarė.Greičau, rytojus...

Išgirdusi apie tai, kad Moncės teta yra Sergėjaus priešė, Masha kiek prisimerkė.
- Ir kodėl tu manai, kad ji tavęs neįskaudins? - kilstelėjo antakį. - Well, rytoj pamatysi, - sukikeno pakildama nuo lovos. Vaikinui baigus valgyt, į rankas paėmė lėkštę ir atsiduso.
- Pabandyk užmigt. Taip bus ir greičiau ir naudingiau, - sukikeno.

-Va, to ir bijau.
Blausiai šyptelėjo.
-Bet, tikėkimės, kad viskas išeis tik į gerą.
Sumurmėjo nužvelgdamas lėkštę.
-Yeah, bandysiu, bet dar noriu pasikalbėti apie tave. Dabar, man pasakyk, tu ką ruošiesi ką nors pradėti vėl su Andrew.
Smalsiai paklausė, but ne griežtai.

- Tikėkimės, - linktelėjo Masha šypteldama. Kalbai pakrypus apie ją pačią, kilstelėjo antakius. - Oh nežinau, būtinai apie tai turim kalbėt dabar? - prikando lūpą, žvilgteldama į gretimame kambaryje esantį Andrew.

Jis ištraukė lazdelę ir nukreipė į duris.
-Muffliato.
Sumurmėjo įsidėjęs lazdelę atgal.
-Dabar, galim kalbėtis.
Nusišypsojo.

Sergėjui užkeikus kambarį, atsiduso ir padėjusi lėkštę ant naktinio stalelio, vėl prisėdo ant lovos.
- Tikrai nežinau, - gūžtelėjo petukais.

Jis žvilgtelėjo į Mašą.
-Tai, Maša visgi Luką rinktaisi, ar Andrew?
Ramiai paklausė.

- Juk neturiu jų rinktis būtent dabar? - kiek prisimerkusi kilstelėjo antakį.

-Nee.
Numykė.
-Tačiau, man įdomi tavo nuomonė, kaip sakant kuris tave "traukia".
Sukikeno.

- Naaa... - nutęsė Masha. - Su Luku mes pažįstami beveik pusę gyvenimo, o Andrew... - prikando lūpą. - Jis... jis šiaip geras žmogus, bet... nesu tikra, kad jis vėl manęs neįskaudins, - kiek tyliau sumurmėjo palinkdama į priekį. - Trauka? - linksmesniu balseliu tarė ir sukikeno. - Jie abu neblogi. Visom prasmėm. Bet tu juk nenori išgirsti visų smulkmenų? - iš lėto išsišiepė.

-Hm. Luko, aš pats nelabai gerai pažįstu, tačiau su Andrew, mes esame draugai.Kažkodėl labiau palaikau, Andrew gal dėl to. Na, bet jei jau įskaudintų, jis kentėtų nuo manęs, kad ir koks geras draugas bebūtų, man sesuo yra svarbiau.
Rimtai paaiškino šypteldamas.
-Oo, padėk dieve, smulkmenų tikrai nenorėčiau išgirst.
Nusikvatojo.

- Aišku palaikai Andrew, jūs abu prieš mane rengiat kažkokį sąmokslą, kad aš vėl su juo susidėčiau, nia? - kilstelėjusi antakį sukrizeno. - U sure? - nutaisiusi rimtą veidelį sumirksėjo.

-Ne, ne nerengiam nieko.
Stengdamasis įtikinamai įrodyti, kad gink dieve nieko neruošia.
-Visom keturiom sure!

- Aha, žinoma, - pavartė akutes. - Gerai, tada... labanakt, - sukikeno pakildama nuo lovos.

-Tikrai, tikrai.
Dar patikino.
-Jo, labanakt ir tau, sesut.
Jis nusirengė ir atsigulęs užmigo.

Masha šyptelėjo ir netrukus paliko kambarį, paskui save uždarydama duris. Atsidūrusi savo miegamąjame, pati įsitaisė lovoje ir po kažkiek laiko nusmigo.