Kambarys nr. 2

- Oi, jau tik nesakyk, kad esi per daug pavargęs, - kiek susiraukė Masha. Kai durys buvo atrakintos, jas plačiai pravėrė ir įžengė vidun. Pasiekusi spintą, savo maišiuką su dovana ir dėžutę Lukui įdėjo į kažkuria lentyną ir užvėrusi dureles, prisėdo ant lovos. Atsikračiusi tų siaubingai nepatogių aukštakulnių, Masha pakėlė akutes į Andrew ir krizendama pamojo pirštu jam prieiti.

Andrew įėjęs į vidų. Bei kadangi namie nebuvo Sergej, jis greitai nubėgo pas budinčią ir jai paliko raktus, jei Srgejus norės naktį grįžti. Greitai grįžęs, paskui save užsidarė duris ir užsirakino iš vidaus. Į spintą sudėjęs kuprinę, nusiemė batus ir pribėgo prie Mashos.

Andrew pargrįžus ir prisiartinus prie Mashos, ji suėmė vaikiną už jo marškinių/maikutės, ar kad ir ką jis ten turėjo apsirengęs virštuinėje dalyje, atlapų, ir prisitraukusi jį arčiau, įsisiurbė į lūpas.

Mashai suėmus jį už jo marškinių, jis sukikeno ir atsakė į bučinį. Nenutraukęs bučinio, jis apsikabino Mashą ir kartu su ja nuėjo į miegamajį. Trumpam nutraukęs bučinį, pripildė plaučius reikalingo deguonies ir vėl įsisiurbė į jos lūpas.

Atsidūrusi miegamajame ir pasinaudojusi gauta proga įkvėpti kiek trūkstamo O2, Masha pirštukais apčiuopė Andrew marškinėlių sagutes, kurias nieko nelaukdama pradėjo atseginėti. Atsakiusi į vaikino inicijuotą bučinį, lengvai įveikė sagas ir nuo jo pečių nutraukė drabužį.

Nenutraukęs bučinio, Andrew pradėjo darbuotis su Mashos drabužiais. Greitai atsikratęs Mashos suknelės, paliko ją tik su apatiniu triko.

Nagučiais švelniai perbraukusi per nuogą Andrew krūtinę, rankomis nusileido iki jo kelnių sagties. Ganėtinai įgudusiais pirštais ją atsegusi, susidorojo ir su pačiu kelnių užsegimu. Palikusi vaikiną su apatiniais, trumpam nutraukė bučinį ir krizendama nusivertė su juo ant minkštos lovos.

Griuvęs kartu su Masha į lovą, Andrew sukikeno ir ganėtinai greitai pašalino liemenuką. Jis vėl įsisiurbė į jos lūpas ir rankomis nuslydo link Mashos apatinių.

Atsakiusi į bučinį ir palikusi be viršutinės savo apatinio trikotažo dalies, nukėlė rankas ties Andrew apatiniais ir už jų gumelės užkišo porą pirštų. Nieko nelaukusi, visai netrukus jų atsikratė.

Stengdamasis neatsilikti, Andrew nieko nelaukęs, pašalino ir Mashos apatinius. Kaškokiu būdu atsidūręs viršuje, Andrew švelniai glamonėjo Mashos krūtinę. Na ir ką jie ten jau toliau veikė, TIKRAI neaprašysim :D

Žiauriai malonių glamonių metu suleidusi nagus į Andrew nugarą, palikdama joje trumpalaikes pusmėnulio formos žymes, viskam pasibaigus ir palaimingiems pojūčiams atslūgus, po kažkurio laiko tiesiog užmigo.
Sekantį rytą, Masha savo sapnus buvo priversta nutraukti dėl siaubingo pykinimo. Praplėšusi akių vokus ir nužvelgusi vis dar miegantį Andrew, kuo įmanoma tyliau išlipo iš lovos ir susiradusi savo chalatėlį, kurį tik ir spėjo užsimest ant pečių, nulėkė į vonios kambarį, paskui save užtrenkdama duris. Suklupusi ant kelių, apsikabino klozetą ir išsivėmė.

Ryte išgirdes kaškokius garsus iš vonios, Andrew apsižvalgė, kur yra Masha. Susirinkęs rūbus Andrew apsivilko juos ir pribėgo prie vonios kambario durų ir kelis kartus pabeldė.
-Masha, ten tu? Viskas gerai?-prikando lūpą.

Baigusi tą visiškai nemalonų procesą, Masha iš lėto atsitiesė ir atsistojusi, priėjo prie kriauklės. Išgirdusi beldimą ir netrukus Andrew balsą, nusiplovė veidą ir susiradusi rankšluostėlį, nusisausino. Gyliai įkvėpusi, apsisuko ir pravėrė vonios duris.
- Man viskas gerai, - patikino, susiverždama savo chalato dirželį ties liemeniu.

-Supykino?
Prikando lūpą.
-Įdomu nuo ko.
Palingavo galvą.
-Anw, labas rytas.-nusišypsojo.

- O dieve, Andrew. Tik nesakyk, kad vakar Paryžiuj aš prisigėriau tiek, kad mane dabar supykino ir nieko neprisimenu, - nutaisiusi susirūpinusį veidelį, įsispitrijo į Andrew. - Mhm, rytas ir tau, tik ne labai labas, - sugebėjo sukikenti.

-Tu vakar gėrei tik vandenį.
Pavartė akutes.
-Kaip suprasti ne labai labas?
Kilstelėjo antakį.

- Ar tu įsitikinęs, kad tame vandenyje nebuvo nieko stipresnio? - įtariai prisimerkusi, žvilgsniu nuliejo Andrew. - Iš pačio ryto mane supykino, prikėliau tave, kas čia gali būti labo? - prikando lūpą. Atsidususi, už ausies užsikišo šviesių plaukų sruogą ir nusišypsojo.
- Žinai, nevermind, - sukikeno. Išlindusi iš vonios kambario tarpdurio, Masha grįžo į miegamąjį ir prisėdo ant lovos.
- Tu nesiruoši perskaityt to laiško iš ministerijos kurį gavai vakar? - pasiteiravo.

-Paprastas vanduo.
Sukikeno.
-Bet tai kaškaip keista.
Prikando lūpą ir išgirdęs apie laišką, išsitraukė jį iš kišenės.
-Oh, right.
Sukikeno ir nuėjęs į virtuvę įsipylė stiklinę vandens ir gurgšnodamas po truputį atplėšynėjo voką. Iš voko ištraukęs laišką, greitai jį perskaitęs, jam iš rankų iškrito stiklinę ir sudužo.
-Kas čia per nesamonė?

- Gal tik šiaip ko nors užvalgiau, žinai kaip būna,- gūžtelėdama pečiais pavartė akis Masha. Susikėlusi ant lovos kojas, pravėrė šalia stovvėjusio naktinio stalelio stalčių, kažko ieškodama, tačiau išgirdusi virtuvėje dūžtančią stiklinę ir po to pareinančius Andrew žodžius, baigė savo paieškas ir pakilusi nuo lovos, nužygiavo į virtuvę.
- Kas nutiko? - susiraukusi nužvelgė vaikino rankose laikomą laišką.

-Čia rašo, kad naujasis magijos ministras.... atleido mane iš darbo.
Prikando lūpą nenutraugdamas akių nuo laiško.
-Nesamonė... dėl ko?

- Atleido? - išpūtė akutes Masha ir priėjusi arčiau, išplėšė vaikinui iš rankų laišką. Permetusi jame surašytą tekstą akimis, susiraukė.
- Akivaizdu, kad reikės jį pagerbti savo vizitu, - sumurmėjo, atiduodama laišką.

-Bet, bet... nesuprantu... ką aš padariau?-išpūtė akis Andew.
-Negaliu tuo patikėti... haa, mane atleido.-sarkastiškai nusijuokė.

- Nieko nepadarei. Žinai, aš įsitikinus, jog laišką jis tau atsiuntę tik per klaidą, - stengdamasi Andrew kuo labiau paguosti, nusišypsojo. - Tarp kitko... - sumurmėjo, šiek tiek atsitraukdama. - Planavau šiandien grįžti namo, - prikando lūpą.

-Ne. Ant voko parašyta "Skirta Andrew Hedysonui."
Sumurmėjo ir suplėšęs laišką išmetę jį į šiukšledėžę.
-Ką? Kodėl? Juk mes pabuvom vos dvi dienas.
Prikando lūpą.

- Lukui aš pasakiau, jog esu komandiruotėj. Jeigu jis ir patikėjo, tai neabejoju, jeigu jį gerai pažįstu, kad jau šiandien vakare jis pradės manęs ieškoti ir įtarinėti, - kiek prisimerkusi tarė. - Be to, turėsiu pasikalbėti su ministru apie tave, - pridūrė susiraukdama. - Ką jis sau galvojo atleisdamas tokį gerą darbuotoją? - sumurmėjo.