Kambarys nr. 2

-Ech... gerai.
Prikando lūpą ir surinko šukes nuo ssudužusios stiklinės. Surinkęs jas visas išmetė į šiukšlinę ir išvalė išpiltą vandenį.
-Nereikia. Aš pats išsiaiškinsiu.
Sugebėjo šyptelėti. Andrew nuėjo prie kuprinės ir išsitraukė piniginė.
-Einu sumokėsiu viešbučiui už stiklinę.

- Rimtai. Nepyk, - prikando lūpą. Pastebėjusi tą per prievartą išspaustą šypsnį vaikino veide, atsiduso ir sukryžiavusi rankas ant krūtinės, pasitraukė prie sienos, leisdama jam surinkt šukes. Išgirdusi kur Andrew ketina eit, linktelėjo galva.

-Nepykstu.-ramiai pasakė ir nieko daugiau netaręs išėjo iš kambario. Nuėjęs prie informacijos, papasakojo, kas įvyko. Moteriai pasakius žalos kainą, Andrew atsiduso ir iš piniginės išsitraukęs reikiama pinigų sumą, padavė jai.-Ačiū, dar kartą atsiprašau.-linktelėjo galva ir grįžo į kambarį.

- Aišku, kad pyksta, - tyliai sumurmėjo, kambaryje likusi viena. Nužingsniavusi į miegamąjį, trumpą šilkinį chalatėlį Masha pakeitė į daugmaž kasdieninius rūbus - džinsus, maikutę ant šleikučių ir ploną megztuką, paklojo lovą ir iš po jos išsitraukė savo vienintelį lagaminą. Užkėlusi jį ant lovos, prasegusi pravėrė ir nuėjo prie spintos. Nusikabinusi visus savo rūbus, preciziškai sulankstė ir sukišo į lagaminą. Pakėlusi akutes į į kambarį grįžusį Andrew, nieko netarusi grįžo prie spintos, iš kurios ištraukė dovanų gautą laikrodį ir dovanų vežamą laikrodį.

Pažvelgę į lagamina ant lovos, Andrew nusiminė, tačiau stengėsi nuslėpti liūdną veidą. Nieko netaręs nuėjo į virtuvę ir apsižvelgė, ar nepaliko šukių ant žemės. Grįžes į kambarį ir radęs Sergejui paliktą laišką, kuriame buvo parašyta, kad jie su Masha buvo išvykę į Paryžių, perplešė jį pusiau ir išmetė į šiukšlinę.

Į lagaminą įdėjusi dėžutes su laikrodžiais firminiose parduotuvės maišeliuose, uždarė lagaminą ir jį užsegusi, apsidairė, tikrindama ar nepaliko čia kokio nors savo daikto. Nukėlusi gerokai pasunkėjusį lagaminą ant žemės, už ausies užsikišo plaukų sruogą ir pakėlė akutes į Andrew.
- Kiek laiko dar čia būsit?

-Nežinau. Lauksiu kol jis sugrįš. Juk negaliu jo palikti.-atsiduso ir atsisėdo ant minkštos lovos.-Jau keliausi?-prikando lūpą nužvelgęs lagaminą.-Pasiilgsiu taves.-nusišypsojo.

Linktelėjusi, Masha prisėdo šalia Andrew ant lovos ir suėmė jo rankas.
- Juk ne po visam skiriamės, greitai vėl susimatysim, - sukikeno.

-Taip, bet man viena minutė be tavęs yra, kaip visa valanda.-prikando lūpą ir pažvelgė į Mashos akis.-Žiūrėk, jei vėl supykins nei iš šio nei iš to, nueik pas gydytoją dėl viso pikto.-prikando lūpą.

- Andrew... - atsidūsdama prikanda lūpą, tačiau ilgai nesusilaikiusi, įsisiurbia vaikinui į lūpas. Kelias akimirkas vysto lėtą bučinį, bet kelių sekundžių bėgyje jį nutraukia ir pati šiek tiek atsitraukia.
- Gali dėl manęs nesirūpint, - tarsteli, sudėdama vėsius delnus ant Andrew skruostų. - Būtinai taip ir padarysiu, - patikina.

Atsakes į bučinį, Andrew šiek tiek nusišypsojo. Bučinui pasibaigus, Andrew ranka palietė Mashos delną ant jo skruosto.-Gerai.-nusišypsojo.-Tada teks jau atsisveikinti.-prikendo lūpą.

- Aš tau prižadu... ne, aš tau prisiekiu, kad Anglijoj mes būtinai susitiksim, - įtikinamai šypteli, pasiryžusi visais įmanomais būdais stengtis laikytis savo priesaikos vaikinui. Patraukusi delnus nuo Andrew veido, pakyla nuo lovos ir pasitaiso savo maikutę.
- Nekenčiu atsisveikinimų. Net jeigu ir žinau, kad su tavim visvien dar pasimatysiu, aš nekenčiu to daryti, - prikanda lūpą, įsmeigdama žvilgsnį į Andrew. - Tad gal tiesiog apseikim be to? - su šypsena pasiūlo.

-Anglijoje? Gerai.-sukikeno ir nužvelgė Mashą.-Žinau. aš irgi to nekenčiu, bet gi reikia.-prikando lūpą ir atistojes, apsikabino Mashą.-Sudie.

Stipriai apkabinusi Andrew, įsikniaubia jam į petį ir užsimerkia. Sunkiai tvardydama sukilusius hormonus, šiek tiek atsitraukia ir pakelia į jį dėl pradedančių kauptis ašarų vandeningas akis.
- Nagi, neišskystėkim paskutinę akimirką, - sugeba sukikenti ir atsitraukia. Ar jau minėjau, kaip ji nekenčia atsisveikinimų?

[[Ko čia taip pradėjai esamuoju laiku rašyti? xDD]]

Bandydamas tramdyti akyse besikaupiančias ašaras, Andrew tik linktelėjo.
-Gerai.-sugebėjo šiek tiek nusišypsoti.

[[Eksperimentuoju. xDDDD]]

- Nu ladna, vsio, lekiu iš čia, - galiausiai atplėšusi žvilgsnį nuo Andrew, keliskart sumirksi akim, norėdama likviduoti ašaras ir nusišypso. Už rankenos suėmusi lagaminą, pamoja ranka vaikinui ir netrukus palieka kambarį, tada viešbutį, o vėliau ir pačią šalį.

Nieko daugiau netares, Andrew tik nužvelgė Masha akimis ir pamojavo rankele, jai išeinant iš kambario. Jai palikus kambarį ir viešbutį, Andrew atsigulė į lovą, tikedamasis, kad kuo greičiau sugrįš Sergej. Dar pusvalandį pagulėjes, užmigo.

[[Kada atrašysi? :D]]

[[[Jei skaitei ten kur Andrew užsuko pas Scottus, tai nebijok, aš biški padariau time skipą xDD]]]