Kambarys nr. 2

Sergej gerai nusnaudęs atsikėlė jis dar pažiūrėjęs į vieną tašką atsisėdo ir pasiražęs bežiovaudamas apsirengė ir nuėjo pasižiūrėt ar Maša tebemiega.

Taaaaip, Maša vis dar miegojo. Apsikabinusi savo pagalvę ir po kaldra pasislėpusi veik iki ausų, kažką labai mielo sapnavo.

Sergej šypsodamasis pažvelgė į Mašą, jis džiaugėsi, kad turi nerealią seserį.Nenorėdamas sutrikdyt jos miegelio tyliai nutipeno išsivalyt dantų.Išsivalęs sutepė sumuštinių Mašai ir sau,dar pasidarė kavos ir pradėjo kimšti sumuštinius užsigerdamas kava.

Buvusi visiškai abejinga skleidžiamiems garsams iš vonios, virtuvės, Masha prabudo tik tada, kai sapne viskas pasisuko bloga linkme ir Andrew, kuris irgi buvo įsivėles, pavirto dideliu troliu O.o Atsisėdusi lovoje, tankiai alsuodama sumirksėjo. Kažkiek apsiraminusi, nuo veido nusibraukė šviesius plaukus ir apsidairė po kambarį.
- Labas rytas?.. - kiek prisimerkė pastebėjusi kažkur čia buvusį pusryčiaujantį brolį.

-Labas rytas ir tau!
Linksmai sušuko patiekdamas valgį ant lovos.
-Skanaus!
Išdidžiai palinkėjo ir išsitraukęs iš kišenės šukas susišukavo galvodamas apie Mo.

- Mm, pagaliau kažką padarei ir man, - tyliai sukrizeno Masha, į rankas paimdama lėkštę. Plačiai šypsodamasi padėkojo ir pradėjo valgyti.

-Būsim atsiskaitę!
Sukikeno ir pradėjo ieškot savo lazdelės.
-Galiu pasiskolint tavo lazdelę?

- Aišku gali, - linktelėjo. Nusivaliusi rankas, pravėrė naktinio stalelio stalčių ir išsitraukusi savo lazdelę, ištiesė ją Sergėjui.

Paėmęs lazelę jis grakščiai mostelėjo ją.
-Accio lazdelę!
Sumurmėjo ir lazdelė atskrido pas jį.
-Dėkingas.
Padėkojo įteikdamas lazdelę atgal.
-Gerai, eisiu aš jau.

- Nėr už ką, - tarė Masha. Atgavusi savo lazdelę, įgrūdo ją atgal į stalčių ir pakilo iš lovos. - Mhm, sekmės, - šyptelėjo.

-Ačiū, man jos prireiks.
Padėkojęs mirktelėjo akį ir išėjo.

Na pagaliau pabudo ir Andrew. Jam labai nesinorėjo keltis nes sapnavo kaip jis su Masha vaikčiojo po Paryžių.
-Labas rytas.-pasiražęs akis nusižiovavo.

Žvilgsniu nulydėjusį brolį, Masha sukikeno. Pasitaisiusi savo trumpą šilkinį chalatėlį, nukreipė akutes į miegantį Andrew ir nusprendusi, jog pabus gera ir neprižadins vaikino anksčiau laiko, nužygiavo į vonios kambarį. Atlikusi sau visas būtinas rytines procedūras, iš vandens garais pritvinkusios patalpos išlindo už gero pusvalandžio O.o Tyliais žingsneliais grįžusi į miegamąjį, stabtelėjo prie didžiulio sieninio veidrodžio kažkur priešais lovą. Rankutėm šukuodamasi savo šviesius plaukus, veidrodyje nužvelgė prabudusio Andrew atvaizdą.
- Labas rytas, - nusišypsojo per veidrodį. Apsisukusi, užlipo ant lovos ir visom keturiom pasiekusi vaikiną, pakštelėjo jam į lūpas. - Kaip miegojai? - pasiteiravusi sumirksėjo ir rankute perbraukė per suveltus jo plaukus.

-Puikiai.Š
yptelėjo.
-O kaip tu?
Pasiražė ir apsižvalgė.
-Kur Sergej?

- Puikiai, - taip pat atsakė šypteldama. - Jis ummmm... - sukrizeno Masha, kiek atsitraukdama. - Bando suvedžioti savo naują meilę, - plačiai išsišiepusi pakilnojo antakius, omeny turėdama Moncę.

-Jau įsimilėjo?-sukikeno išlipo iš lovos atsitodamas ant kojų.-Tai jaučiu kurį laiką galim jo nematyti.-sukrizeno.-Arba jis dabar su ja, arba jau bare geria kokį stiprų gėrimą. But anyway, gal norėsi šiandien nuvykti į Paryžių?-kilstelėjo antakį išsišiepdamas.

- Mhm, berods kažką minėjo apie amžiną meilę jai, - sukikeno. Likusi lovoje viena, pasivertė ant nugaros ir sukritusi tarp pagalvėlių, pakėlė sužibusias akutes į Andrew.
- Paryžių? - prikando lūpą. - Galėjai manęs net neklausti, juk žinai, kad atsakymas bus teigiamas, - sukikeno.

-Tuomet kol dar anksti reikia pasidaryti greitai kokių sumuštinių, kad taupyti laiką ir neiti į restoranus, ok?-kilstelėjo antakį ir susiradęs šukas, susišukavo plaukus.

- Žinai... kadangi mes šį kambarį užsisakėm kaip trys, viešbutis tokioms grupelėms daro nuolaidas. Maistui, - išsišiepė. - Soooo, aš nebebūsiu jūsų dviejų virėja, kurią tik panorėję galėsit pašokdint, mes tiesiog galim užsisakyt ką nors skanesnio už sumuštinius ar mano nuostabų maistą, - sumirksėjo Masha pakildama iš lovos. - Sakyk ko nori, išpildysiu visus tavo norus, - sukrizeno į rankas paėmusi telefoną.

-Nieks nesakė, kad tu darysi sumuštinius.-sukikeno.-Aš būčiau juos padaręs, bet galim ir užsisakyti. Ir abejoju ar tas maistas bus skanesnis už tavo gaminamą maistą.-šyptelėjo.-Imsiu tą patį ka tu.-sukikeno.

- Mm, dalini komplimentus mano gebėjimams, o ne išvaizdai. Man atrodo, kad man tai patinka, - nežymiai susiraukė. Rinkdama administracijos numerį, Mašenka iš stalčiaus ištraukė viešbučio virtuvės brošiūrą ir ją pavartė rankose.
- Ladna, sakykim... - kiek prisimerkė, pakeldama žvilgsnį į vaikiną. - Blyneliai su daug daug grietinėlės ir braškėm? - kilstelėjo antakį ir sukikeno.

-Oh, juk žinai, kad tu esi nuostabi ir žiauriai graži... Nors kartą leisk ir gebėjimus įvertinti.-sukikeno.-Tiks.-linktelėjo jau galvodamas apie juos.

Ant naktinio stalelio padėjusi brošiūrą, Masha spustelėjo dar vieną mygtuką laidiniame telefone ir žiūrėdama į vaikiną laukė kol kas nors iš kito galo atsilieps. Užsakiusi porą porcijų blynelių, padėkojo ir padėjusi ragelį, priėjo arčiau Andrew.
- Po kelių minučių atneš, - šypteldama pareiškė ir susidėjo rankutes vaikinui ant pečių.

-Puiku.-šyptelėjo.-Ok, einu persirengsiu.-išsišiepė ir pakštelėjęs jai į lūpas nuėjo prie tašės, išsitraukė rūbus, nuėjo į vonią ir persirengė.

Linktelėjusi, Masha žvilgsniu nusekė Andrew ir likusi viena, apsidairė. Pasinaudojusi ta proga, kad to vadinamo bell-boy, tiek vaikino čia nebus dar geras porą minučių, atrišo savo chalatėlio šniūrus ir nusitraukė jį nuo pečių, akimirksniu palikdama tik su apatiniu trikotažu. Pasiekusi spintą (taip, Masha ko gero vienintelė pasivargino savo drabužius sukabinti į spintą (jie buvo per brangūs, kas būtų galima laikyti juos lagaminuose ir tašėse)), nuo pakabos nusikabino trumpą kremo spalvos suknutę, kurią netrukus ir apsirengė. Iš po jos išsitraukusi savo šviesius ilgus plaukus, užvėrė spintos dureles ir išgirdusi beldimąsi, atidarė kambario duris, vidun praleisdama darbuotojus su vėžimėliu ir pora lėkščių jame, uždengtų dangčiais. Su šypsena padėkojusi, pristūmė vėžimėlį prie nedidelio staliuko, vienintelio kur čia buvo galima valgyti, neskaitant virtuvės, ir nutraukusi dangčius, perkėlė ant stalo lėkštes.
- Andrew! Man atrodo, kad mūsų pusryčiai jau čia, - sukikeno prisėsdama ant sofutės ir į rankas paimdama valgymo įrankius.