Monicai dovanotas namas

-Nu, jo.-pavartė akutes ir šyptelėjo.-Galim su rūbais įšokti.-sukikeno.

- Bet juk juos vistiek galiausiai teks nusirengti, right? - sukrizeno.

-Kaip nori.-pavartė akutes ir sukikeno.

- Žinai... kaip ten sakoma, nuogybė - grožybė, - tokiu senolės tonu ištarė ir sukikeno. Suėmusi Andrew ranką, išsitempė jį iš pirties. Atsidūrusi vonios kambaryje, kur patalpos temperatūra buvo beveik dvigubai mažesnė nei pirtyje, giliai įkvėpė ir veik bėgte nusigavo į kiemą. Pasiekusi baseiną, paleido vaikino ranką ir nusitraukusi nuo savęs rankšluostį, krizendama nėrė į vėsų vandenuką.

Andrew sukikeno nuo Monicos žodžių ir nubėgo prie baseino.
-Gal ko nors išgerti?-išsišiepė stebėdamas vandenyje plaukiojančią Monicą.

Išnirusi iš po vandens, Mo nusibraukė nuo veido šlapius plaukus ir išgirdusi Andrew žodžius, nutaise apsimestinai liūdną veido išraišką.
- Žinai... - sumurmėjo plaukdama link baseino krašto prie vaikino. - Aš kaip ir abstinente pasiskelbus buvau prieš porą dienų... - sumirksėjo. - Bet pora lašų gal nepakenks, - sukrizeno, aiškiai supratusi, jog kalba sukasi apie alkoholį, o ne pieno kokteiliuką.

-Ok, tai ko norėsi?-sukikeno ir nusimovė rankšluostį, ir priėjęs prie baseino krašto, staigiai įnėrė į gilų baseiną ir truputį paplaukiojęs išniro ir priplaukė prie Monicos.

Spėjusi dar kartelį nužvelgti Andrew kūną, Mo stebėjo kaip jis nardo. Vaikinui atsidūrus šalia, Mo susidėjo rankutes jam ant kaklo ir gūžtelėjo pečiais.
- O ko pasiūlysi? - sukikeno kilsteldama antakį.

-Na, nežinau... Gal vyno, šampano, ugninės, ar ko panašaus?-sukikeno-Gali paprašyti betko.-išsišiepė.

Monica kiek prisimerkė.
- Ugninę su tavimi gerti būtų... gėda, - kiek susiraukė. - I mean, tai per prastas gėrimas tau, - pridūrė ir sukikeno. - Šampano! - išsišiepusi pareiškė Mo. - Naują namą juk reikia aplaistyt, - sukrizeno.

-Šampano? Bus padaryta-sukikeno ir išlipęs iš vandens apsigaubė rankšluosčiu ir nuskubėjo į namą. Po kiek laiko Andrew grįžo prie baseino kur rado vis dar jame plaukiojančią Monicą, rankose laikydamas tokį lyg ir metalinę padėklą ar kaip jis ten.. na nežinau kaip paaiškinti, bet anyway ant jos stovėjo butelys šampano ir aplink jį apibarstyta buvo rožių žiedlapiai ir pan. Pastatęs jį ant baseino krašto su dviem taurėm Andrew nusimovė rankšluostį ir atsisėdo ant baseino krašto į vandenį panardinęs kojas.

Mo šyptelėjo ir žvilgsniu nusekė į namą grįžtantį Andrew. Atsidususi, kojom atsispyrė nuo baseino krašto ir užsimerkusi išbandė plaukimą ant nugaros. Per daug viršun kilstelėjusi kojas, nebeišsilaikė tiesiai ir visa galva paniro po vandeniu. Tiesa, daug kieno nelaimei, nepriburbuliavo ir laiminga išniro purkšdama vandenį iš nosies.
- Oh, man būtinai reik plaukimo pamokėlių, - sukrizeno. Kadangi jau buvo ganėtinai vėlu ir pradėję temti, įsižiebė lempos aplink namą ir tie tokie į žemę susmeigti žibintai aplink baseiną, kas suteikė įspūdingą vaizdą. Pakėlusi akis į grįžtantį vaikiną, nusišypsojo ir priplaukė prie krašto.
- Ūūū... - kikendama nutęsė nužvelgusi rožėm nubarstytą padėklą su šampano buteliu.

-Jei reikia plaukimo pamokų, galiu padėti.-šyptelėjo.-Vaikystėje per vasaros atostogas lankiau žiobarų plaukimo pamokas.-sukikeno.-Oh, tie žiobarai tokie lieti... Visada per varžybas laimėdavau.-sukrizeno.-Anyway, reikia gi aplaistyti namą, einam?-sukikeno.

- Eii, jau tik nereikia, mano motina buvo Žiobarė ir ji tikrai nepasižymėjo lėtumu, - pavartė akutes. - Galim laistyt nors ir čia, - sukrizeno.

Ok, bet garbę perduosiu tau.-sukikeno ir paemė šampano butelį, pradėjo jį po truputį atidarinėti. Kai jau jis baigė jį atidarinėti ir liko ranka suspaudęs kamštį, kad jis neiššautų jis pasisuko veidu į Monicą.
-Laistysi?-sukikeno.

- Laistyti tai tik toks posakis, reiškiantis, kad dėl naujo gauto daikto daug DAUG gersiu, - sukrizeno. - Davai šauk, - išsišiepė pasiruošdama savo taurę.

-I know.-sukikeno ir šiek tiek pravėręs ranka suspaustą kamštuką ir jis staigiai 'iššovė' ir nulekė ten kaškur toli, toli... Andrew paemė Monicos taurę ir jai pirmąjai įpylė pilną taurę šampano, tada pasiemė savają ir pripylė tiek pat kiek Monicai.
-Už tavo namą.-išsišiepė pakeldamas taurę.

Kamščiui su garsu išlėkus kažkur toli, Mo sukrykštė ir krizendama nužvelgė pildomą savo taurę. Ją kilstelėjusi, linktelėjo.
- Už namą, už vonią, už pirtį, baseiną ir už miegamajį, - išsišiepė ir lengvai susidaužusi taurėm su Andrew, gurkštelėjo šampano.

Andrew linktelėjo ir taip pat susidaužė taure su Mo. Andrew giliai įkvepė ir įlindo visas į baseiną, alkūnėmis atsirėmė į baseino kraštą ir pažvelgęs į jau beveik nusileidusią saulę, gurgštelėjo šampano.

Nuo lūpų atitraukusi šampano taurę, Mo pastatė ją ant baseino krašto ir prisglaudė prie Andrew.
- Ačiū. Už viską, - nusišypsojo.

-Nėra už ką.-plačiai nusišypsojo ir pabaigė savają taurę šampano.
-Hm, dar įpilti?-sukikeno.

- Aišku yra, - pavartė akutes. Greit baigusi tai, kas buvo taurėje, Mo linktelėjo. - Mhm, būtų puiku, - sukikeno.

-Na, bet tu jau atsidėkojai.-sukrizeno ir pripylė jiems abiems šampano.

- Bet toks atsiskaitymo būdas buvo tavo idėja, - tyliai sukikeno ir kilstelėjo savo taurę. Jai patapus veik iki viršaus pripildyta šampanu, Mo nusišypsojo. - Už... mus? - išsišiepė. - Už mus kaip atskirus asmenis, - skubiai pridūrė nenorėdama, kad Andrew suprastų Moncės žodžius kaip kažkokią dviprasmybę, ir gurkštelėjo šampano.

-Taip... už mus kaip atskirus asmenis.-išsišiepė ir atsigėrė šampano stebėdamas kaip nusileido saulė.