Monicai dovanotas namas

- gali pasakyt žmoniems kurie taip domisi, kad turi puikų vaikiną. - užtvirtino ir vėl gurkštelėjo brendžio.

- Tai puiku - sukrykstusi Mo placiai issisiepe. Ant staliuko padejusi savo taure, apsikabino Deivi.

Nusišypsojo ir įsisiurbė į jos lūpas.

Mo atsakė į bučinį. Kelias akimirkas jį tęsusi, galiausiai kiek atsitraukė ir sukikeno.
- Žinai, aš visada sakiau, kad geriausia žmona/mergina bus tik pas mano vyrą. Taip ir bus, - plačiai išsišiepusi pareiškė.

- tai jau taip.. - sukrizeno apsikabindamas Moncę.

- Ok, mielasis, ką nori gero nuveikt? - sumirksėjo Mo, pakeldama akutes į vaikiną.

- gal šeip pasišnekėkim? - pasiūlė akimis parodydamas į taurelę su šampanu.

- Pasišnekėkim?.. - prisimerkė, pasekdama vaikino žvilgsnio trajektoriją. - Kodėl gi ne! - nušvito kaip saulutė ir plačiai nusišypsojusi, prisėdo ant sofos. Susidėjusi koją ant kojos, pasitvarkė trumpą suknutę ir ant staliuko padėjo savo beveik tuščią taurę, kurią obviously reikėjo pripildyti.

Paėmęs šampano butelį ir pripildęs jau tuščias jųdviejų taures tarė:
- oukey. Gali užduoti klausimą man apie ką tik nori. - sukikeno ir gurkštelėjo iš taurės.

- Gerai... - nutęsė Monica ir prisimerkė, svarstydama nuo ko čia reikėtų pradėti. Į rankas paėmusi naujai pripildytą taurę, gurkštelėjo šampano ir pakėlė akis į Deivį.
- Kiek prieš mane merginų esi turėjęs? - atsargiai pasiteiravo kilsteldama antakį.

- paskaičiuokim.. - sumurmėjo panosėj ir pradėjo lankstyti pirštus. - tu - ketvirtoji. - tarė ir gurkštelėjo šampano.

Išgirdusi, jog yra ketvirta, Monica iškėlė antakius. Iš lėto nusukusi žvilgsnį kažkur kitur, sumirksėjo ir gurkštelėjo šampano.
- Tai... dažnai keiti merginas, ką? - nežymiai susiraukusi sumurmėjo.

- tai, kad nelabai jau. - šyptelėjo bei viena ranka apkabino Mo per liemenį ir gurkštelėjo iš savo taurės.

Deiviui pakabinus Mo, mergina prikando lūpą ir vėl grąžino žvilgsnį ties vaikino akimis.
- Gali prižadėt, kad tau neprireiks penktos?

- galiu ir prisiekti, jei tik ketvirtoji nepaliks manęs. - nusišypsojo ir įsisiurbė į jos lūpas.

- Aišku nepaliks, kaip tu drįsti taip galvot... - beveik piktai sumurmėjo Mo. Jau norėjo sakyti dar kažką, tačiau buvo priversta sustoti, bo buvo labai maloniai užčiaupta ir atsakė į bučinį.
- Ok... tavo eilė, - prikando lūpą šiek tiek atsitraukusi.

Linktelėjęs galva ir gurkštelėjęs taurėje buvusio paskutinio lašelio šampano jis trumpai pasvarstė ir paklausė:
- Ką veiksi kai baigsi mokyklą?

Pasiruošusi iš Deivio pusės sulaukti kokio nors tokio klausimo, į kurį neturėtų atsakymo, taip pat pribaigė šampaną savo taurėje ir pastatė ją ant staliuko. Būtent kažko panašaus ir sulaukusi, kiek prisimerkė.
- Well... - nutęsė. - Visų pirma, tai aš ketinu jos visai nebaigti, - sukikeno. - C'mooon, juk tam, kad tapčiau ministro sekretore, man pakaktų į pokalbį dėl darbo nueiti apsirengus kokiu miniaku ir bliuskute su gilia iškirpte, - išsišiepė.

Nusijuokęs jis patikrino butelį, ar jame dar kas yra ir padalinęs dviem likučius padėjo butelį ant staliuko.

- Tu neprieštarauji? - sumirksėjo Mo, Deiviui nusijuokus. - Nes visi umm maždaug, "tau reikia baigt mokyklą", tipo "kokia iš tavęs burtininkė" ir panašiai, - pavartė akutes, tačiau tuoj nusišypsojo ir pasiėmė savo vėl pripildytą taurę.

- žinoma ne. - nusišypsojo ir gurkštelėjo brendžio.

- Rimtai? - sumirksėjo. - Puiku, pagaliau mane kažkas supranta, - sukrizeno ir gurkštelėjo savo gėrimo. Greitai pabaigusi tai, ką ten turėjo, pastatė taurę ant staliuko ir įsitaisė sofoje, žiūrėdama į vaikiną.

Dabaigęs brendį bei taip pat padėjęs taurę ant staliuko ir pasijutęs nejaukiai, kad Mo jį taip stebi paklausė:
- kažkas ne taip?

- Ne ne ne, viskas gerai, - skubiai patikino Mo, vaikinui susinepatoginus. - Tik žiūriu, - išsišiepė.

- o kodėl? - keistai paklausė.