Monicai dovanotas namas

Andrew su Monica atkeliavo oru prie vieno labai didelio namo durų. Namas buvo didelis, dviejų aukštų, su daug kambarių. Ant žemės buvo kilimėlis ir ant jo buvo parašyta "Monicai, su meile Andrew ♥".
-Štai. Tai nuo šiol tavo. Viskas tavo.-sukikeno.

Kojom pajutusi žemę, Mo sumirksėjo ir apsidairė po visai nepažįstamą aplinką. Nužvelgusi tikrai įspūdingą namą, nukreipė akis į kilimėlį.
- O dieve... - sušnabždėjo suvokusi, jog ką tik dovanų gavo namą. - Jeigu dabar drįsi pasakyt, jog tu juokauji, aš tau trenksiu antausį, - pasisukusi į Andrew rimtu veideliu ištarė. Ne, rimtai, viskas atrodė taip pasakiškai netikra.

[["O Dieve...", Julė kreipėsi pati į save xDD]]
-Ne, nejuokauju.-šyptelėjo.-Tai tikra, tai ne sapnas.-sukikeno.-Jei nori galiu tau tai įrodyti.-išsišiepė.

[[Matai, net ir taip būna xDDDD]]
Monica, baisiausiai apsipatenkinus, garsiai klyktelėjo iš laimės kaip mažas vaikas gavęs nerealią dovaną, ir, tiesiogine to žodžio prasme, užšoko ant Andrew, stipriai jį apsikabindama.

-Oh.-sukikeno kai Mo užšoko ant jo apkabindama.-Tai gal užeikime į vidų?-kilstelėjo antakį išsišiepdamas.

Kiek atsitraukusi, Mo sulinksėjo. Prikandusi lūpą, pasisuko į duris. Jeigu namas toks įspūdingas jau vien iš išorės, koks nerealus bus viduje? O.o

O kaip atrodys vidus paliksiu tavo fantazijai :DD. Bet žinoma bus nerealus xD. Andrew priėjęs prie durų jas atrakino ir atidarė.
-Damoms pirmenybė.-sukikeno ir jai padavė į rankas namų raktus.

- Vyrams be eilės, - sukrizeno. Gavusi raktus, vis dėl to pirma įėjo į vidų ir apgrabom suradusi šviesos jungiklį, jį nuspaudė. Įsižiebus lemputėms ant sienų, Mo nužvelgė kuklaus dydžio, tačiau nuostabaus interjero holą. Vienos durys vedė į virtuvę, kitos į dar kažkur, laiptai į antrą aukštą, kur ir slypėjo visi miegamieji, toliau koridoriai, vedantys neaišku kur.
- Net neįsivaizduoju kaip turėčiau tau atsidėkoti, - prikandusi lūpą atsisuko į Andrew, rankose spausdama namų raktą.

-Galėsi vėliau padėkoti.-sukikeno ir pažvelgė į jos akis.-Eik apsižvalgyk, kiek gali įsikurk. Galiu jei nori padėsiu kokius daiktus tavo čia atgabenti-šyptelėjo.

- Oh, jaučiu, kad dėkinga liksiu tau visą gyvenimą, - iš lėto išsišiepė. - Kol nenuėjau ieškotis sau pačio didžiausio miegamojo, su pačia minkščiausia ir didžiausia lova, pasakyk man vieną dalyką... - sumurmėjo prisiartindama arčiau. - ...kur mes randamės? - kilstelėjo antakį. Nors Mo aiškiai suprato, kad yra kažkur toli nuo Hogo, Londono ir tų visų apylinkių, tikslios buvimo vietos pasakyti negalėjo.

-Paryžiuje.-šyptelėjo ir apkabino Monica.

- Ką tik gavau dar geresnę dingstį mesti Hogvartsą, - plačiai išsišiepė, prisiglausdama arčiau Andrew.

-Vis dar nori mesti Hogvartsą?-kilstelėjo antakį ir sukikeno paglostydamas jos švelnius plaukus.

Monica linktelėjo.
- Ten jaučiuos kaip balta varna, - sumurmėjo perversdamas akutes. - Šiuos metus kaip nors užbaigsiu, užtat septintą kursą mokysiuos savarankiškai, - pareiškė, nejučiom susimąstydama ar Amė būtų tokia geraširdiška ir galėtų pradėt mokyt Moncę įvairiausių kerų. - O ir šiaip, iš Paryžiaus kiekvieną kartą juk nekeliausiu iki tos mokyklos, - sukrizeno.

-Oh, suprantu tave.-pavartė akutes.-Aš irgi norėjau mesti mokyklą tavo amžiaus, bet tėvai vis zyzė, kad eičiau mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis...-atsiduso.-Nu ne abu tėvai... Motina buvo fenikso brolijos narė, o tėvas Mirties valgytojas. Motina norėjo, kad eičiau mokytis, o tėvas skatino mane mesti mokyklą.-pavartė akutes-Kai tik baigiau šeštą kursą ir liko dar tik metus pasimokyti tėvas vis ragino mane prisijunkti prie MV, o mama priešingai, kad pas FB bus daug geriau... Kadangi jie vis pykosi ir pykosi - galiausiai išsiskyrė.-atsiduso.- Daugiau jų niekad nebemačiau, ir kadangi likau laisvas paukštis nusprendžiau mesti tą mokyklą, ir pats vissą septintą kursą sąvarankiškai namie išmokau.-šyptelėjo.

- Well... - nutęsė Mo iš lėto išsišiepdama, - ...aš neturiu abiejų tėvų, kurie man nuolat kažką aiškintų. Turiu tik žiauriai daug burbančią tetą, kuri mane bet kokia kaina galėtų laikyt mokykloj, ar tai vėl būtų Biobetonsas, ar Durmštrangas ar kažkas tokio, - sukikeno. Išgirdusi, kad Andrew mokėsi savarankiškai, nušvito kaip saulutė.
- Tu esi puikus savarankiško mokymosi pavyzdys. Juk išmokai daugiau, negu kad būtum išmokęs pagal tą kvailą švietimo programą, ką? - kilstelėjusi antakį sukikeno.

-Na nežinau ar daugiau, bet išmokau tiek kiek norėjau išmokti.-šyptelėjo ir sukikeno.

- Nesvarbu! Galėsi tai papasakot mano tetai kaip kontrargumentą, jei ji neleis man mest mokyklos, - plačiai išsišiepė Monica.

-Būtinai.-sukikeno.-O koks tavo tetos vardas?-nei iš šio nei iš to paklausė.

- Amiki Ariver, - atsakė kiek susiraukdama, bet tuoj pat prisimerkė ir papurtė galvą. - Scott. Nuo šiol ji Amiki Scott, - pasitaisiusi sukrizeno.

-Hmm...-truputį pagalvojo bandydamas prisiminti kur girdėjo pavardę Ariver.-Kaškur girdėjau, bet nežinau kur.-palingavo galvą.-Any way, einam gal apsižvalgyti po namus?-šyptelėjo.

Susilaikiusi nuo visų Amės darbų išpliurpimo, tokių kaip daugybės žmonių nužudymo, buvimo mokyklos direktore per okupaciją ir šiaip, pasakymo, jog Amiki tai kažkas tokio kaip MV lyderis, išspaudė šypseną ir paleido vaikino kaklą.
- Pats laikas, - sukikeno.

-Tai nuo kur pradėsim?-sukikeno.

- Miegamojo? - pakėlė tokias nekaltas akutes į Andrew ir prikando lūpą.

Andrew plačiai išsišiepė.
-Galim.-sukikeno ir paėmęs Mo už rankutes nusivedė ją į antrą aukštą kuriame buvo didžiulis miegamasis su didele lova ir pan.