Monicai dovanotas namas

Per porą gurkšnių pribaigusi šampaną taurėje, Mo pastatė ją ant baseino krašto ir įsimerkė į vandenį iki pat smakro, laikydamasi už kokių nors sakykim turėklų po vandenių. Atlošusi galvą, nukreipė žvilgsnį į saulėlydį.
- Kaip gražu, - šyptelėjo.

-Aha.-šyptelėjo pabaigė savają taurę šampano, pastatė ant baseino krašto.

- Norėsi nakvoti čia? - pasiteiravo Mo, nukreipdama žvilgsnį į Andrew.

-Ne. Man rytoj į darbą, turiu namus susitvarkyt ir pan.-atsiduso.

- Į darbą? - kilstelėjo antakius. - Jeigu būtum pasakęs tai anksčiau, nebūčiau leidusi tau tiek gerti, - sukrizeno.

-Vat todėl tik dabar ir sakau.-sukikeno ir išlipo iš baseini, kaškur netoliese susirado rankšluostį ir nusisausino.

- Tada tikriausiai tau jau metas eiti? - prikando lūpą pakeldama akis į Andrew.

-Taip...-atsiduso.-Aplankysiu tave kurią nors dieną.-šyptelėjo ir paprašė elfų, kad jie iš vonios atneštų jų abiejų rūbus. Kai elfai atnešė rūbus, Andrew greitai apsirengė, o monicos rūbus padėjo ant šalia buvusios kėdutės.

Mo šyptelėjo. Nužvelgusi aplink besisukiojančius elfus, nejučiom kiek daugiau kūno sunardino į vandenį - prieš Andrew nuogai būti buvo viena, prieš elfus, visgi kažkas kito. Padėkojusi už atneštus rūbus, pasinaudojo ta proga, kad vaikinas rengiasi, ir pasigriebusi savo rankšluostį, išlipo iš baseino. Apsigaubusi jau sudrėkti spėjusiu medžiagos gabalu maloniu odai, priėjo prie Andrew. Viena ranka laikydama rankšluostį, kad jis neišsileistų ir neapnuogintų Moncės, kita ranka apkabino vaikiną.
- Sekmės tau ryt darbe, - išsišiepė. Pakštelėjusi jam į žanduką atsisveikindama, atsitraukė.

-Ačiū, tau irgi sekmės.-šyptelėjo ir iš kaškur susirado šluotą pakilo truputį į orą.-Iki.-pamojavo rankele.

- Sekmės linkint ačiū nesakoma, - sukrizeno Mo. Už ausies užsikišusi plaukų sruogą, pakėlė akis į nuo žemės atsiplėšusį Hedysoną. - Tiaa, - šyptelėjo pamojuodama ranka.

Andrew nusišypsojo ir pakilo aukštai į orą, ir nuskrido kaškur toli, toli...

[[Tebunie dabar jau rytas xDD]]
Eddis atvyko oru prie namo.
-Kiek girdėjau čia nuo šiol Monicos namas.-prikando lūpą ir pasibeldė.

Žvilgsniu sekusi Andrew iki kol jo figūra danguje virto tik menku taškeliu, Mo atsiduso. Nuo kedės surinkusi savo rūbelius, šyptelėjo praeinančiam elfui ir nužingsniavo į patį namą. Atsidūrusi viduje, nebenorėdama daugiau nieko, tik gerai išsimiegoti savo minkštoje lovoje, tiesiu taikymu nuėjo į savo miegamąjį antrame aukšte. Įėjusi į kambarį, uždarė duris. Rūbus rūpestingai susidėjusi į spintą, nusitraukė rankšluostį ir kritusi į lovą, visai netrukus užmigo.
Ryte pažadinta įkyraus beldimo į savo kambario duris, Mo tingiai pasikėlė iš lovos ir prasikrapšte akutes. Plačiai žiovaudama, garsiai klyktelėjo, kai neaiškios lyties namų elfas įsiveržė į miegamąjį Moncei besirengiant. Ir būtent jis pranešė apie kažkokį iki šiol nematytą asmenį prie paradinių durų. Greit užsimetusi rastą chalatėlį, kuris net kelėnų nesiekė, Mo skubiai nusileido žemėn ir pasiekusi duris, jas plačiai atlapojo. Nužvelgusi personą tarpduryje, Mo sumirksėjo nustebusi ir iš lėto nusišypsojo.
- Pusbroli, ką čia veiki? - sukrizeno pasitraukdama nuo tarpdurio, vidun įleisdama Eddy.

-Ne, nieko. Norėjau pažiūrėti į tavo namus.-sukikeno.-Kokie gražūs.- įėjęs vidun apsižvalgė.-Iš kur tu juos gavai?-kilstelėjo antakį.

- Iš kur tu apie juos sužinojai? - kilstelėjo antakį. Eddy įėjus vidun, Mo uždarė duris ir pasisuko į pusbrolį. - Tai... dovana, - išsišiepė.

-Juk puikiai žinai, kad aš sužinau naujienas pirmas.-nusijuokė.-Nuo ko?-kilstelėjo antakį.-Koks jo/jos vardas?

- Mhm, eilinį kartą įsitikinau, kad pletkai sklinda labai greitai, - pavartė akis. Tiesiog ignoravusi sekančius du pusbrolio klausimus, nuėjo į virtuvę. - Kavos gersi? - garsesniu balsu pasiteiravo iš pirmą kartą matomos patalpos.

-Aha, bet pasakyk jo Vardą.-pavartė akutes.-Nuo manęs neišsisuksi.-sukikeno.

- Tu visvien jo nepažįsti, - sukikeno, iš lentynos imdama porą puodelių. - Andrew. Jis senas mano pažįstamas, ir vakar mes vėl susitikom. Happy nao? - tyliai sukrizeno užkaisdama vandenį.

Eddis išsišiepė išgirdęs jo vardą. Tačiau prisiminęs kur girdėjo jo vardą, jo šypsena po truputį dingo.
-A..A..Andrew Hedyson?-giliai kvėpuodamas paklausė.

- Mhm, tas pats, - linktelėjo Mo, į puodelius kraudama po porą šaukštelių kavos ir cukraus. Pasisukusi į Eddy ir pastebėjusi jo reakciją, kiek susiraukė. - Kažkas ne taip?

-Sakei, kad vakar su juo susitikai?-atsiduso ir prikando lūpą.

- Klausyk... - sumurmėjo prieidama arčiau pusbrolio. - ...kas yra? - kilstelėjo antakį.

-Jis... jis dabar guli ligoninėje.-giliai įkvepė ir nurijo seiles.