Monicai dovanotas namas

- O ką, negaliu į tave žiūrėti? - nežymiai susiraukusi, Mo prisimerkė. - Fine, - gūžtelėjo petukais, nusukdama žvilgsnį.

- ne tiesiog kažkaip biški nejauku. - gūžtelėjo pečiais paglostė jos plaukus.

- Nieko, tiesiog į tave nebežiūrėsiu, - abejingai sumurmėjo, iš principo žiūrėdama kažkur į sieną.

Jis patylėjo ir pasislinko arčiau merginos.

- Kas yra? - nežymiai susiraukė Monica po paskutinio vaikino poelgio - pasislinkimo arčiau.

- nieko. - paprastai tarė pasisukdamas jos pusėn.

Mo nieko neatsakė, tik toliau nužiūrinėjo svetainę - viską, išskyrus patį Deivį. Nebegalėjusi pakęsti tos erzinančios tylos, pakėlė akis į vaikiną ir beveik piktai prisimerkė.
- Ok, aš... netobula, - išrėžė. - Mėgstu spoksot į žmones. Ir jei tau tai nepatinka - ne mano problemos, - sumurmėjo.

- aš nesakiau, kad man nepatinka.. tiesiog pasidaro kažkaip.. nejauku. - nuleido akis žiūrėdamas į staliuką su taurėmis.

- Atsiprašau, - prikando lūpą, pakeldama akis į vaikiną. Keliais pirštais švelniai suėmusi jo smakrą, kilstelėjo jo veidą į save, priversdama pakelti ir jo žvilgsnį į Moncės akis. - Atsiprašau, - pakartojo, nors iš tiesų... tikrai nesijautė kalta dėl savo poelgio, ir nemanė, jog turi atsiprašyti. Kokia ji yra, tokia jau yra, ką čia bepadarysi.

- nereikėjo. - patylėjo ir apkabinęs Moncę ir įsižiūrėjęs į jos akis linksmiau tarė. - Mes čia tik sėdim ir kalbamės.. nagi, pasilinksminkim. - ir apsukęs merginą bei pasiguldęs ją ant kelių pasilenkė ir įsisiurbė į jos lūpas.

- Reikėjo, - laikydamasi savo nuomonės, kad nekaltai visgi reikia atsiprašyti, patvirtino ir linktelėjo galva, susidėdamas rankas vaikinui ant pečių. - Bet... tu juk pats norėjai pasikalbėti... - nežymiai susiraukė Mo, tačiau taip staigiai paguldyta ant Deivio keliėnų, sukrizeno ir atsakė į bučinį. - Turi idėjų kaip galim pasilinksmint? - sumirksėjo tarp bučinio.

- ummm... gal būt.. - sukikeno ir tęsdamas bučinį. Kai bučinys turėjo būt nutrauktas dėl oro stokos jis tarė. - gal vis dėl to persikelkim į miegamąjį. - pakilnojo antakius.

Pasinaudojusi tuom, kad buvo atlaisvinta jos burnos ertmė (:D), prikando lūpą, tankiai ir giliai alsuodama.
- Aš nieko prieš, - sukrizeno. Pakėlusi galvą nuo vaikino kelių, netrukus pakilo ir nuo sofos. Suėmusi Deivį už rankos, pasistryksėdama nusitempė jį antrą aukštą, į savo didžiuuulį miegamąjį su didžiuuule dvigule minkštutėle lova, labiau primenančią vandens lovą. Koja paspyrusi duris, priversdamas šias užsidaryti (visgi nenorėjo, kad artimiausiu metu čia lįstų kvaili namų elfai, kuriuos kartu su pačiu namu parūpino Andrew), suėmė vaikiną už jo marškinėlių ar maikutės ar kažkokio viršutinio drabužio atlapų, ir prisitraukusi prie savęs, įsisiurbė jam į lūpas.

Atitemptas į miegamąjį Deivis apžvelgė jį ir nešvankiai sukrizeno. Peržiūrėjęs kaip Mo uždaro duris jis atsakė į jos bučinį.

Netrukus nutraukusi savo pačios inicijuotą bučinį, pakėlė žvilgsnį į vaikino akis ir geidulingai prikando lūpą.
- Tu galvoji apie tą patį ką ir aš? - sukikeno, iš lėto atbula tempdamasi Deivį link lovos.

- O taip. - sukrizeno leisdamasis tempiamas prie lovos.

Išgirdusi atsakymą, plačiai nusišypsojo ir rankomis nuslydo vaikino kūnu. Pirštukais užkabinusi jo maikutės apačią, tuoj pat drabužio atsikratė, apnuogindama Deivio krūtinę. Pajutusi jog pasiekė lovos kraštą, Mo sukrizeno ir atsigulė, ant savęs užsiversdama vaikiną.

Leisdamas Moncei pašalinti savo maikutę vaikinas pasidavė tolimesniems Mo veiksmams ir atsidūręs lovoje įsisiurbė į jos lūpas.

Atsakiusi į bučinį, rankutėmis nuslydo nuoga vaikino krūtine ir suradusi jo kelnių diržo sagtį, mikliai su ja susitvarkė, visai netrukus kažkokiu būdu pašalindama Deivio kelnes.

Nenutraukdamas bučinio Deivis lengvai ir ganėtinai greitai keisčiausiu būdu pašalino Moncės suknutę.

Vaikinui ėmusis šiokios tokios iniciatyvos Moncės nurenginėjime tada, kai pats liko pusnuogis, Mo sukrizeno. Nagučiais perbraukusi per jo krūtinę, stabtelėjo ties Deivio apatiniais. Už jų gumos užkišo pirštukus ir neilgai trukus patį drabužėlį pašalino.

Likęs visiškai nuogas Deividas skubtelėjo išlyginti drabužių kiekio skaičiaus tarp jųdviejų su Monce. Jis rankomis švelniai priartėjo prie merginos liemenėlės ir neilgai trukus ji buvo pašalinta.

Likusi be apatinio trikotažo detalės dengiančios tam tikrą viršutinės kūno dalies dalį, Monica prikando lūpą ir rankutėmis apsivijo vaikino kaklą. Prisitraukusi jį arčiau, pabučiavo.

Šyptelėjęs merginai Deivis savo rankas nuleido prie jo apatinių, kurie be didelio vargo netrukus buvo pašalinti.

*glamonės ir tai, kas paprastai vyksta už uždarų durų, ko mes neaprašinėjam grynai padorumo sumetimais*


Po visko, palaimingiems pojūčiams atslūgus, Monica gulėjo padėjusi galvą ant vaikino krūtinės, savo kūną prisidengusi plona kaldra. Kurį laiką tylėjusi ir klausiusi Deivio širdies ritmo, iš lėto žvilgsniu apibėgo visą savo miegamąjį, pastebėdama net ir kelis iki šiol anksčiaus nematytus daikčiukus. Perkėlusi savo galvą ant minkštos pagalvės, kad galėtų geriau matyti vaikino veidą, pakėlė į jį akutes ir nusišypsojo.